Šių metų spalio 15 dieną sukanka 35 metai, kai netekome gydytojo Prano Lideikio. Klaipėdos krašto senosios kartos gydytojai neabejotinai jį puikiai prisimena, bet norisi, kad jo darbai, jo šviesios idėjos būtų gyvi ne tik kol šia žeme vaikščios jį pažinojusieji, bet ir būsimos kartos žinotų šį Mokytoją, Gydytoją ir nepaprastai taurios sielos Žmogų.
Klaipėdoje yra gatvė, pavadinta Prano Lideikio vardu. Respublikinės Klaipėdos ligoninės Tuberkuliozės filiale, matomiausioje vietoje ant sienos, puikuojasi P. Lideikio bareljefas, sukurtas skulptoriaus Motiejaus Narbuto. Jo gimimo 100 metų jubiliejus 2016 m. gruodžio mėn. buvo paminėtas su didele pagarba, surengiant mokslinę konferenciją, prisimenant jo nuveiktus darbus kovoje su viena klastingiausių ir seniausių žmonijos infekcinių ligų – tuberkulioze.
P. Lideikis 1951 m. paskiriamas dirbti Klaipėdos tuberkuliozės dispanserio vyriausiuoju gydytoju. Jis iškart energingai organizuoja viso Klaipėdos krašto ftiziatrinę tarnybą (čia nearti dirvonai). Darbo sąlygos senajame dispanseryje J. Janonio gatvėje netenkina nei pacientų, nei personalo, taigi P. Lideikio iniciatyva, jam vadovaujant projektavimui ir aktyviai prižiūrint statybas, 1963 m. tuomet dar plynėje, pušyne, atokiau nuo miesto triukšmo, duris atveria naujas, modernus pastatas.
P. Lideikis – ne tik vadovas, bet ir žingeidus bei veiklus gydytojas, besidomintis visomis medicinos naujovėmis Europoje ir pasaulyje, prenumeruoja mokslinius žurnalus vokiečių, lenkų, rusų kalbomis. Jo dėka Klaipėdos tuberkuliozės dispanseryje įgyjama moderni aparatūra, įdiegiami naujausi gydymo metodai, gydytojai ir slaugytojai siunčiami į garsiausias to meto sąjungines mokslines įstaigas kelti kvalifikacijos. Viso to rezultatas: Klaipėdoje 1980 metais sergamumas tuberkulioze lyginant su 1959 m. sumažėja 15 kartų, o ligotumas – 6 kartus. Tai ne tik skaičiai: tai su dėkingumu jaučia ir išgiję pacientai, tai ir apsaugoti nuo užkrato jų šeimų nariai. Klaipėdos tuberkuliozės dispanseris ne tik pirmauja savo pasiekimais Lietuvoje, bet tampa žinomas ir teikiamas pavyzdžiu ir tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Nuvykę į kvalifikacijos kursus Odesoje, Charkove, Maskvoje, Leningrade Klaipėdos tuberkuliozės dispanserio gydytojai priimami kaip P. Lideikio mokiniai.
P. Lideikis buvo tikras lietuvis, tylus disidentas, per 31-erius vadovavimo įstaigai metus taip ir išvengęs narystės Komunistų partijoje. Tais laikais tai išskirtinis atvejis.
Atskirai reiktų pabrėžti P. Lideikio meilę gamtai: jo paties rankomis pasodinti medžiai prie naujojo pastato (dabar jie užaugę ošia ramybę, švarų orą ir viltį begyjantiems), gėlynais apsupti takai teritorijoje, jo nurodymu pastatytos ėdžios, pilnos šieno iš miško atbėgusioms stirnoms.
O kaip išskirtines šio tauraus, be galo atsidavusio darbui ir neskaičiuojančio darbo valandų gydytojo savybes norisi pabrėžti jo žmogišką šilumą, paprastumą, kuklumą, prieinamumą: jis mylėjo žmones nesirinkdamas. Štai kodėl metai, saugant jo atminimą, yra bejėgiai: jis visada išlieka žmonių širdyse.
Šiais metais liepos mėnesį RKL Tuberkuliozės filiale apsilankė veik 20-ies žmonių grupė iš Prano Lideikio giminės visoje Lietuvoje. Juos domino viskas – ir jo pastangomis pastatytas ir iki šiol sėkmingai veikiantis Tuberkuliozės filialas, ir noras išgirsti, ar dar tęsiamos gerosios tradicijos, ir kaip šiandien gydomi tuberkulioze sergantys pacientai, ir kokie naujausi diagnostikos ir gydymo metodai taikomi dabar. Taigi jie pagarbiai buvo priimti filialo vadovo gydytojo Sauliaus Diktano ir daug įdomaus sužinojo.