Gyvename ilgiau, tačiau lėtinių ligų nemažėja: ką daryti?

Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos vyrų tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo net ketveriais metais, moterų – dvejais. Gyvename vis ilgiau, tačiau ar kartu su ilgesniu gyvenimu laimime ir gyvenimo kokybę? Sergame vienu metu keliomis lėtinėmis ligomis, o kokybiško mūsų gyvenimo trukmė beveik neilgėja. Negana to, ekonomiškai stiprios valstybės šioms daugybinėms lėtinėms ligoms gydyti išleidžia vis daugiau ir daugiau lėšų.

Reklama

Apie tai, kaip spręsti šią problemą, kalbama rugsėjo 18–20 d. Vilniuje vykstančioje tarptautinėje konferencijoje „CHRODIS PLUS". Konferencijos metu „CHRODIS PLUS" darbo grupės pristatys atskirus darbinius paketus, aptars projekto administracines ir finansines priemones, metodiką ir sklaidą.

20–30 proc. žmonių gydyti – 74 proc. lėšų

„Lietuvoje hospitalizuotų į ligonines pacientų, sergančių viena gimininga lėtinių ligų grupe, gydymui Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos išleidžia 11 375 428 eurų per metus. Pacientų, sergančių multisisteminiu poliligotumu, kai pažeidžiamos dvi ir daugiau skirtingos žmogaus organizmo sistemos, o pagalbą ligoninėje teikia keleto specialybių gydytojai, gydymui valstybė išleidžia net 146 894 856 eurų, t. y. beveik 13 kartų daugiau", – atkreipia dėmesį Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Jungtinio kompetencijų ir biomedicininių tyrimų centro vadovė Elena Jurevičienė.

Prie šios sumos, pasak Santaros klinikos Jungtinio kompetencijų ir biomedicininių tyrimų centro vadovės, prisideda ir išlaidos medikamentams. Lietuvoje Valstybinė ligonių kasa kompensuojamiems medikamentams vienos giminingų lėtinių ligų grupės gydymui išleidžia 7 400 049 eurus, tuo tarpu sergančių multisisteminiu poliligotumu gydymui kasmet išleidžiama net 113 399 34 eur, t. y. 15 kartų daugiau.

Pasak E. Jurevičienės, pacientai, kurie sudaro apie 20–30 proc. populiacijos, sunaudoja apie 74 proc. išteklių, skirtų sveikatos apsaugai. Sergantiems daugybinėmis lėtinėmis ligomis yra skiriama beveik 75 proc. visų sveikatos apsaugos sistemos lėšų. Tai parodė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų atliktas tyrimas.

Europiečiams gydyti – šimtai milijardų eurų kasmet

Europoje lėtinėmis ligomis serga 8 iš 10 žmonių, kurie yra 65 metų amžiaus ir vyresni. Europos Sąjungoje (ES) šių ligų gydymui pastaruoju metu kasmet išleidžiama maždaug 700 milijardų eurų.

Europos Sąjungos komisaro, atsakingo už sveikatą ir maisto saugą, Vytenio Andriukaičio teigimu, lėtinės ligos verčia žmones kentėti, trukdo jiems savo darbu prisidėti prie visuomenės. Jis atkreipia dėmesį į šių ligų rizikos veiksnius ir jų mažinimo perspektyvą. Šių veiksnių grupėje – tabako, alkoholio, druskos vartojimas, mažas fizinis aktyvumas. Anot V. Andriukaičio, Europos šalims ir jų politikams šiandien aktualu sutelkti dėmesį, kaip, sumažinus šių veiksnių įtaką, padėti žmonėms kuo ilgiau išlikti sveikiems.

Visa ši problematika, jos aspektai ir sprendimų perspektyvos aptariami tarptautinėje konferencijoje. Dėmesio centre – trejų metų Europos Sąjungos jungtinės veiklos projektas „Gerųjų praktikų taikymas sergantiems lėtinėmis ligomis" („CHRODIS PLUS"), skirtas padėti mažinti lėtinių ligų naštą palengvinant su lėtinėmis ligomis ir sveiku senėjimu susijusios gerosios praktikos mainus ir vystymą.

Sveikesnė populiacija – sveikesnė ekonomika

Projektu siekiama sukurti priemones, kaip įdiegti gerąsias praktikas skirtingose valstybėse, sutrumpinant laiką nuo jų atsiradimo iki realaus įdiegimo realiame gyvenime. Pagrindinis tikslas – padėti valstybėms narėms nustatyti veiksmingas lėtinių ligų naštos mažinimo priemones, didinti sveikatos sistemų tvarumą ir plėtoti žmogiškąjį kapitalą. Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos yra šio tęstinio tarptautinio projekto dalyvė.

„CHRODIS PLUS" Lietuvoje ir keliose ES šalyse siekia įgyvendinti novatorišką politiką ir išbandyti praktiką, skirtą pacientų įgalinimui bei įtraukimui į jų pačių priežiūrą, profilaktiką bei sveikatos gerinimą. Tai pabrėžia ir konferencijoje dalyvaujantis projekto „CHRODIS PLUS" koordinatorius Antonio Sarria Santamera.

Pasak A. S. Santameros, šiame projekte labai svarbus Europos Sąjungos narių politikų dialogas, nes sveikesnė populiacija reiškia ir sveikesnę ekonomiką. Jo teigimu, toks požiūris atitinka ir 10 metų Europos Sąjungos ekonominio augimo strategiją „Europa 2020": šiandien yra ypač svarbu atsižvelgti į prognozę, kad per ateinančius 20 metų 65 metų ir vyresnių žmonių skaičius gali padidėti 45 proc.

Projekto „CHRODIS PLUS" veiklą vykdo 42 partneriai iš 18 Europos Sąjungos šalių, taip pat Norvegijos, Serbijos ir Islandijos valstybių. Projekto koordinatorė yra Ispanija, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos yra atsakingos už mokslinį koordinavimą. Jungtinės veiklos projektas bus vykdomas trejus metus (nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. rugpjūčio mėn.). Bendras projekto biudžetas yra 6,8 mln. EUR, iš kurių 5 mln. finansuojami iš 3-osios sveikatos programos.