Gyvenimas po nutukimo operacijos: mažai valgio, daug vitaminų tabletėmis
Išsivysčiusiose šalyse nutukimas jau seniai pasiekė epidemijos lygį ir užėmė lyderio pozicijas tarp ligų bei mirties priežasčių. Pastaraisiais metais vis labiau populiarėja chirurginiai nutukimo gydymo metodai, ypač vilčių nepateisinus įprastoms gydymo priemonėms. Nors operacijos, - tvirtina chirurgai, - ir išgelbsti pacientų gyvybes, bet gyvenimo kokybė smarkiai pasikeičia. Į gerąją ar į prastąją pusę – kaip kas suprantantis.
V. Katunskytė palengvėjo perpus
Asmenine savo patirtimi su „Vakarų Lietuvos medicina“ pasidalino žinoma dainininkė Vitalija Katunskytė, prieš trejus metus ryžusis operacijai, kurios metu ant skrandžio užmautas specialus žiedas. Iki šiandien dainininkė numetė pusę savo turėto svorio – nuo 200 kg iki 94 kg. Moteris trykšta gyvenimo džiaugsmu, nors maisto porcijos ir sumažėjo ne dukart, net ir ne penkiskart – dar daugiau. Tiesa, atvirauja pokalbininkė, iki operacijos ji ne valgė, o ėdė: „Per 40 minučių sukirsdavau sriubos lėkštę, 3-4 cepelinus ir dar deserto. Dabar galiu mažais kąsniukais suvalgyti vieną cepeliną, bet nieko daugiau. Tačiau paprastai pietums suvalgau kelis šaukštus (ne samčius!) sriubos, kotletuką, du šaukštus bulvių košės, pusryčiams – pusę indelio jogurto ir pusę puodelio kavos“.
Dainininkė pasiryžusi svorio numesti ir dar daugiau – bent jau iki 58 kg. Bet nors per pirmus du mėnesius po operacijos numesdavo po 10 kg, tai dabar kūnas kilogramus atiduoda sunkiau.
„Užveržiau žiedą prieš pustrečio mėnesio, bet numečiau tik 5 kg“, - sako V. Katunskytė ir noriai pasakoja, kaip reikia gyventi po tokios operacijos. Norint pasiekti savo tikslą reikia reguliariai važiuoti pas chirurgą ir vis smarkiau susiveržti skrandžio žiedą. Moteris jau kalba ir apie plastinę pilvo operaciją ateityje, mat atsikračius 100 kg, liko kaboti oda. Tačiau medikai jai patarę šito imtis tik tuomet, kai pasieks pageidaujamą svorį. „Jau niekada gyvenime nenešiosiu ir palaidinių be rankovių ar suknelės su petnešėlėmis, - kalba moteris. - Nes ištirpus riebaliniam sluoksniui nukaro apatinė rankų dalis“.
Tačiau V. Katunskytė džiaugiasi išvengusi to, ko labiausiai bijojusi – susimetusių raukšlių veide, todėl neprireikę jokių odos tempimo operacijų.
Ar iki operacijos mėgusi gausiai mėgautis maistu moteris nejaučia diskomforto? „Labai mėgau šašlykus, bet jų jau nebeprisimenu kada valgiau, - prisipažįsta. – Kelis kartus po operacijos pamėginau, tai buvau pradėjusi ir dusti, nes kąsnis įstrigo sumažėjusiame skrandyje. Tad dabar, jei kokia kompanija kepa šašlykus, įsidedu vieną gabaliuką į burną, čiulpiu, kramtau ir nuryju susidariusias sultis su dūmų kvapu, o mėsą išspjaunu. Bet apskritai valgau viską, tik jei mėsytę, tai troškintą. Dėl to gyventi tikrai galima. Svarbiausia, atsigavo ir mano stuburas, ir sąnariai, dabar galiu ir aukštakulnius dėvėti“.
Beje, moteris, nors ir džiaugdamasi krentančiu svoriu, buvo susidūrusi ir su tam tikromis sveikatos problemomis. Smarkiai sumažinusiai maisto porcijas dainininkei pradėjo stigti vitaminų, būtinų mikroelementų – išretėjo plaukai, nuslinko. Tačiau dabar žinoma atlikėja nuolat geria vitaminus, reguliariai atlieka tyrimus. „Rezultatai geri, tik magnio šiek tiek trūksta, - sako pašnekovė. – Gyvenu visavertį gyvenimą, esu sveikesnė, galiu pirktis drabužius normaliose firminėse parduotuvėse, ir tikrai nesikankinu nuo alkio. Sotumo jausmas apima vos kiek užvalgius“.
Būtini mikroelementai
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų chirurgas Almantas Maleckas portalui aiškino, kad operacijos nutukimui gydyti atliekamos trijų rūšių, atsižvelgiant į poreikį: apribojančios suvalgomo maisto kiekį, sumažinančios jo pasisavinimą arba mišrios. „Pirmojo tipo operacijos metu ant skrandžio užmaunamas reguliuojamas silikoninis žiedas, - pasakojo A. Maleckas. – Iš karto po operacijos žiedas nereguliuojamas, pirmą kartą suveržiamas tik po kokių 8 savaičių. Kita operacija vadinama skrandžio apylankos, nes jos metu skrandis perskiriamas į dvi dalis, kurios tarpusavyje nesusijusios. Mažasis skrandukas sujungiamas su plonąja žarna, ir maistas, slinkdamas stemple, patenka tiesiai į plonąjį žarnyną, kurį laiką juo slenka nevirškinamas ir tik po 1 ar 1,5 m patenka į skrandį. O mažojo skranduko talpa po operacijos siekia nuo 20 iki 30 ml, o paprastai – nuo 1 iki 3 l“.
Paprašytas atskleisti, kaip žmonės gyvena po šių operacijų, chirurgas pasakojo, kad skrandžio žiedas padeda pacientams numesti 40-50 proc. svorio, bet žmonės numeta net ir 80 kg. Numetus svorio sumažėja ir sergamumas II tipo diabetu, padidėjusiu kraujospūdžiu, sąnarių ligomis, tačiau pablogėja valgymo kokybė. Anot pašnekovo, 50 proc. pacientų prisitaiko prie naujų valgymo įpročių, o likę nuolat svyruoja. Tad skrandžio žiedą tenka ir atleisti, tuomet ir vėl svorio priaugama. „Arba po kiek laiko atranda kitus produktus – saldumynus, nuo kurių pradeda tukti. Pavyzdžiui, Skandinavijoje žmonės gyvena su skrandžio žiedu 15 metų, bet apie 30 proc. jų jau atsisako. Egzistuoja ir 2-3 proc. rizika, kad žiedas gali „pragulėti“ skrandžio sieneles, - kalbėjo A. Maleckas. – Nėra idealios operacijos, tiesiog reikia mažiau valgyti. Tačiau šiuolaikinis mokslas rodo, kad alkį reguliuoja tam tikri žarnyno hormonai, ir yra teorija, kad antsvorio turintys žmonės taip sutverti, kad negali nevalgyti, kaip neįmanoma nekvėpuoti“.
Pliusų bei minusų turi ir skrandžio apylankos operacijos. Chirurgas aiškino, kad organizmui mažiau pasisavinant maisto, mažiau pasisavinama ir vitaminų, būtinų mikroelementų. Todėl žmonės priversti gerti vitaminus, geležį, kalcį visą gyvenimą. „Tačiau labai svarbu tai, jog nutukimas 80 proc. sąlygotas genų ir tik 20 proc. - kultūrinės, socialinės aplinkos, maisto tradicijų. Naivu tikėtis, kad chirurgas ką nors pakeis. Mes genų nepakeičiame, tik duodame žmogui instrumentą, su kuriuo reikia reguliuoti svorį ir keisti mitybos įpročius. Po pirmojo tipo operacijos žiedas padeda tik 20 proc., o 80 proc. darbo turi atlikti pats žmogus. Su skrandžio apylanka šis santykis pasiskirsto atvirkščiai“, - tvirtino pašnekovas.
Ar po tokių operacijų galima aktyviai sportuoti, lankstytis? „Fizinį aktyvumą netgi reikia skatinti, o tam absoliučiai netrukdo nei žiedas, nei perskirtas skrandis. Po šių operacijų žmonės gali dirbti absoliučiai bet kokį darbą. Taip pat rekomenduoju bent kartą per metus apsilankyti pas chirurgą, nors pacientai, jei jiems gyvenimas einasi puikiai, ir nebegrįžta“, - kalbėjo gydytojas.
Be vitaminų gresia paralyžius
Per metus Lietuvoje atliekama 400-600 nutukimą mažinančių operacijų. Daug pacientų pas chirurgus nusiunčia endokrinologas Andrej Levinger. Ir ne tik nusiunčia, bet ir konsultuoja po jau atliktų. Tad pasiteiraujame ir šio gydytojo, kaip jo pacientams sekasi po tokių drastiškų pokyčių savo kūne ir gyvenime. Pasakoti endokrinologas pradeda nuo pirmojo atmintin atėjusio neigiamo pavyzdžio: „Štai vienos įmonės vadovas po operacijos buvo labai piktas, bet visų jų gyvenimas tampa labai įdomus. Pamėginkite baliuje nieko nevalgyti ir negerti – visi palaikys tave labai sunkiu ligoniu. Mūsų visuomenėje, deja, vyrauja toks požiūris“.
Savo pacientus po operacinio nutukimo gydymo A. Levinger ragina vartoti vitaminus, mikroelementus natrį, kalį. „Jų nevartojant, po 10-15 metų gali ištikti ir paralyžius, - perspėja gydytojas. – Tai ypač aktualu tiems, kurie iki operacijos buvo vegetarai, nes organizmas nėra sukaupęs pakankamai mikroelementų. Taigi pasikeičia gyvenimo kokybė, bet ji gerėja. Nes tie, kurie nesioperuoja, visi miršta. Juk operacija rekomenduojama, kai kūno masės indeksas viršija 45. Tokiais atvejais nutukimas jau nebe būklė, o liga“.
Baigdamas pokalbį gydytojas aiškiai sudėlioja operacinio nutukimo gydymo pranašumus bei trūkumus: išgydoma cukraligė, hipertenzija, išsaugoma žmogaus gyvybė, bet tampa sudėtingesnė gyvenimo kokybė – valgoma penkiskart mažiau ir reguliariai, kas 3 valandas.
Skirtumas nereikšmingas?
Tačiau, nors portalo pašnekovai teigia, jog operacijos ne tik padeda pacientams atsikratyti antsvorio, bet ir smarkiai pagerina jų sveikatą, JAV mokslininkų atliktas tyrimas, analizuojantis nutukimo sukeliamų ligų riziką ir mirtingumą nuo jų, neparodo statistiškai reikšmingų sveikatos skirtumų tarp operuotų ir neoperuotų vyrų nei praėjus vieneriems metams po operacijos, nei po poros ar šešerių. Šiame tyrime dalyvavo 850 vyrų, kuriems atlikta skrandžio mažinimo operacija. Tiriamųjų vidutinis amžius - 49,5 metų, o kūno masės indeksas siekė 47,4. Pacientai buvo stebimi 6,7 metų. Tyrimo kontrolinėje grupėje analizuota per 41 tūkst. neoperuotų vyrų.
Tyrimo autoriai akcentuoja, jog ne tik nutukę vyrai yra didelės rizikos pacientai. Ir skrandį mažinančios operacijos mirtingumas siekiantis apie 1,3 proc., o šių pacientų išgyvenamumas septynerius metus panašus ar blogesnis nei onkologine liga sergančiųjų (apie 22 proc.). Tyrimas parodo, jog chirurginis gydymo metodas nebegali sumažinti nutukimo jam pasiekus tam tikrą ribą, komplikacijų ir rizikos.
Dar kitame, švedų, atliktame tyrime teigiama, jog mirtingumo pokytis pasiekiamas tik praėjus trylikai metų po operacijos. Pagrindinė taisyklė turėtų būti optimalaus laiko operacijai nustatymas, tik tada galimi geri rezultatai ir atitinkamas mirties rizikos sumažėjimas.
Susiję straipsniai
