Lietuvoje didžiausias objektas, dėl kurio veiklos į aplinką patenka nedidelis radioaktyviųjų medžiagų kiekis, yra Ignalinos atominė elektrinė (AE). Sveikatos apsaugos ministerija kartu su kitomis įstaigomis derina Ignalinos AE teikiamus radioaktyviųjų medžiagų išmetimų į aplinką planus bei aplinkos radiologinės stebėsenos programas, nuolat analizuoja Ignalinos AE atliekamos radiologinės stebėsenos rezultatus bei vertina, ar išmetamų radioaktyviųjų medžiagų kiekis nėra pavojingas gyventojų sveikatai.
Iš veikiančių atominių elektrinių išmetamų radioaktyviųjų medžiagų kiekis yra gerokai mažesnis nei daugeliui atrodo. Branduoliniuose reaktoriuose susidarę radionuklidai į aplinką patenka per ventiliacinius kaminus, išteka su aušinimui naudotu vandeniu. Tačiau aplinkoje pasklidusių radionuklidų kiekis toks, kad žmonių gaunamos apšvitos dozės yra šimtus kartų mažesnės už dozes, gaunamas nuo gamtinių radionuklidų skleidžiamos jonizuojančiosios spinduliuotės.
Priminsime, kad gamtinė jonizuojančioji spinduliuotė žmogų pasiekia iš kosmoso, statybinių medžiagų bei grunto.
Aplink Ignalinos AE nuolat matuojamas radionuklidų kiekis ore, vandenyje ir dirvožemyje. Siekiant įvertinti poveikį gyventojų sveikatai nuo dirbtinės kilmės radionuklidų maisto produktuose reguliariai tiriami maisto – daržovių, žuvų, mėsos, pieno, grūdų, grybų bei miško uogų mėginiai.
Nors šiuo metu abu Ignalinos AE reaktoriai sustabdyti, Ignalinos AE vis dar išlieka potencialiai pavojingu objektu, nes, vykdant eksploatavimo nutraukimo darbus, į aplinką taip pat patenka nedidelis radioaktyviųjų medžiagų kiekis. Todėl Ignalinos AE aplinkoje ir dabar vykdoma radiologinė stebėsena.
Tačiau visai kitokia situacija būtų įvykus avarijai atominėje elektrinėje: į aplinką patektų žymiai didesnis radionuklidų kiekis, būtų užterštos atskiros teritorijos ir tai lemtų papildomą gyventojų apšvitą. Tai parodė avarijos, įvykusios Černobylio ir Japonijos Fukušimos AE. Todėl avarinė parengtis yra labai svarbi priemonė užtikrinant visuomenės sveikatą.
Radiacinės saugos centras