Haloterapija. Atnaujintas seniausias druskų kambarys Vilniuje

Sanatorija „Pušyno kelias“ pakvietė žurnalistus apžiūrėti atnaujintą seniausią sostinėje druskų kambarį. Su šia terapija dirbantys medikai vardino privalumus, o Seimo pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė perkirpo atidarymo juostelę ir visus patikino, kad tai vienas geriausių būdų pailsinti pertemptą nervų sistemą.

Reklama

Druskų terapijos atradėjai

1843 m. lenkų gydytojas F. Bočkovskis išsakė prielaidą, kad druskų kasyklų oras, prisotintas druskų dalelėmis, pasižymi gydomosiomis savybėmis ir gali būti naudojamas gydant kvėpavimo organų ligas. Jis Veličkoje (netoli Krokuvos), kurioje yra garsios druskų kasyklos, įkūrė gydyklą, kurioje buvo gydomi ligoniai, sergantys įvairiomis kvėpavimo organų ligomis.

Speleoterapija (gydymas druskų kasyklų mikroklimato sąlygomis) šiuo metu naudojama ten, kur yra druskų kasyklos – Veličkoje (Lenkija), Solotvine (Ukraina), Berezniakuose (Rusija), Bad Hasteine (Vokietija), Solbade (Austrija) ir kitur.

Nustatyta, kad pagrindinis gydomasis faktorius yra šių kasyklų oras, prisotintas akmens druskos dalelėmis. 20 amžiaus 9-ajame dešimtmetyje buvo pradėti bandymai atkurti druskų kasyklų mikroklimatą dirbtinėmis sąlygomis. Kadangi pagrindinius šio metodo veiksnys yra sausas druskų aerozolis, šis metodas buvo pavadintas „haloterapija“ („hals“ – graik. „druska“). Šis pavadinimas atspindi pagrindinį speleoterapijos faktorių – natūralios akmens druskos aukšto dispersiškumo aerozolį, kurio parametrai atitinka druskų kasyklų mikroklimato sąlygas. Haloterapija – nevaistinis gydymo ir profilaktikos metodas, sukurtas naudojant dirbtinį mikroklimatą, kurio parametrai artimi druskų kasyklų parametrams. Specialiai įrengtos patalpos, kuriose taikomas haloterapijos metodas, buvo pavadintos „halokamera“, „halokompleksas“ (taip pat ir kiti pavadinimai – speleokamera, druskų grotos, druskų uola).

Per daugelį metų sukaupta patirtis leido ženkliai patobulinti haloterapijos metodą ir įrangą šiam metodui realizuoti. Šiuolaikiniu dirbtinio druskų kasyklų mikroklimato taikymo standartu tapo kontroliuojamos haloterapijos metodas, kuriuo kontroliuojami halokameros mikroklimato parametrai, kurie yra analogiški gamtiniams parametrams. Kontroliuojamos haloterapijos metodas realizuojamas įrengiant halokameras ir naudojant halogeneratorius.

Pagrindinis haloterapijos metodo veiksnys – sausas aukšto dispersiškumo aerozolis, kuris pasižymi priešuždegiminiu, broncholitiniu, mukolitiniu (sekreciją bronchuose skatinančiu) veikimu, turi baktericidinį ir bakteriostatinį poveikį kvėpavimo takams – bronchams.

Plačiai ir efektyviai gydomos lėtinės kvėpavimo sistemos ligos: bronchinė astma, bronchektazinė liga, sinusitai, faringitai, laringitai, odos ligos, kaip žvynelinė (psioriazė), atopinė dermatozė, riebioji seborėja. Sauso aukšto dispersiškumo aerozolio naudojimas sukuria halokameroje aplinką, kurioje nėra kenksmingų mikroorganizmų ir alergenų.

Druskų terapija Vilniuje

Pasak sanatorijos „Pušyno kelias“ direktoriaus Vytauto Dumbrovo, druskų kambarys atsirado gan netikėtai ir įdomiai.

„Kooperatiniais laikais žmonės Mažeikiuose nusprendė sukurti kooperatyvą ir padaryti druskų kambarį. Tuometinį druskų kambario prototipą sukūrė tuometinio Leningrado jauni mokslininkai, kurie patys turėjo kvėpavimo takų problemų ir gydėsi Lenkijoje, druskų kasyklose. Jie pamatė, kad esamas druskų kasyklų mikroklimatas gydo. Tada jie nutarė, kad tokį mikroklimatą galima sukurti dirbtinai. Jie sugalvojo aparatą, kuris mala druską, ją purškia į aplinką ir sudaro mikroklimatą tokį, koks yra druskų šachtose. Tie lietuviai iš Mažeikių nusipirko tą aparatą, pradėjo gydyti, bet jiems nelabai sekėsi. Jie nebuvo gydymo įstaiga, tiesiog entuziastai. Jie tą aparatą paliko stovėti. Mes, sužinoję, kad yra toks aparatas, kreipėmės į juos prašydami jį perleisti mums, kad galėtume pradėti druskų kambario erą. Jie išnuomojo mums tą aparatą“, - prisimena sanatorijos direktorius 20-ies metų istorijos pradžią.

Pasvarsčius buvo suvokta, kad druskų kambariui kažko trūksta. Mokslininkai iš Leningrado patarė visą kambarį dekoruoti druska, kad įėjus į jį būtų tokia pati aplinka, kaip druskų kasyklose.

„Aparatas darys mažas daleles ir dar jos apaugs ir taip turėsite tikrą druskų kambario įspūdį. Su tuometiniu direktoriaus pavaduotoju medicinai Petru Jurgelu nusipirkom 5 tonas druskos, ją malėm, daužėm, pasidarėm klojinius. Visas sienas apdėjom ta druska – gražu! Klojinius nuėmėm, kitą rytą ateinam – visa druska ant žemės“, - dabar šypsenos neslepia V. Dumbrovas prisimindamas to meto nutikimą.

Jaunieji mokslininkai, išgirdę Lietuvos gydytojų skundus, pradėjo kalbėti apie patentą, apie papildomą mokestį už išradimą, kuris leidžia tai druskai nenukristi. Sanatorijos direktorius mintyse sau pasakęs, kad jeigu sugalvojo rusų mokslininkai, sugalvos ir lietuvių, kreipėsi į Vilniaus universiteto chemikus. Lietuviai po kelių dienų davė receptą – į 50 litrų druskos reikia įdėti vieną šaukštą kalkių ir gerai išmaišyti. „Mėnesį vėl darėm klojinius, tinkavom sienas, nuėmė klojinius – niekas nekrenta. Taip pradėjo veikti pirmasis mūsų sanatorijos druskų kambarys“, - pasakojo sanatorijos direktorius V. Dumbrovas.

Teigiamų poveikių paletė

Visuomenei buvo pristatytas jau 4 kartos druskų kambario aparatas, kuris smulkina druską iki 0,5 mikrono.

„Mes patys išbandėm druskų kambarį, vesdavome į jį ir savo vaikus. Kartą girdžiu, sūnaus draugas klausia, kaip ten sekasi su naujuoju druskos kambariu (tuo metu keitėm druskos kambario vietą), o sūnus atsako – „viskas ten gerai, nelemtas tas kambarys! Per jį visus metus pamokų neteko praleisti, kai mano draugai ramiai sau sirgdavo ir neidavo į mokyklą, o aš nesirgau“. Man iki šiol tai yra geriausias druskų kambario efektyvumo patvirtinimas“, - šypsojosi sanatorijos „Pušyno kelias“ direktorius.

Druskų kambaryje sienos, lubos ir grindys padengtos storu druskos kristalų sluoksniu. Kambaryje palaikoma pastovi drėgmė, į orą pro specialias angas purškiamas dispersiškas sausas druskos (natrio chlorido) aerozolis. Smulkios druskos dalelytės plonu sluoksniu padengia odą ir patenka į kvėpavimo takus, taip juos dezinfekuodamos ir gydydamos.

Sanatorijos „Pušyno kelias“ gydytoja reabilitologė Darja Saprunova sako, kad susmulkintos druskos dalelės patenka iki giliausių kvėpavimo takų alveolių.

„Teigiamų poveikių yra ne vienas. Vienas svarbiausių – mažina uždegimą, bronchų gleivinės pabrinkimą, šalina skystį iš paburkusių bronchų audinių, kartu skystindamas sekretą ir gerindamas atsikosėjimą. Po procedūrų kurso žmogus lengviau pašalina skreplius su visom bakterijom. Taip pat haloterapijos seansai nujautrina organizmą, mažina baltymų, imunoglobulinų ir uždegiminių ląstelių kiekį organizme“, - kalbėjo gydytoja reabilitologė.

Ji pabrėžė, kad druskų kambario terapija gali būti naudojama ligų profilaktikai. Procedūra trunka 30-60 min. Apsirengti siūloma lengviau, patogiais rūbais. Rekomenduojamas kursas – 10 kartų.

Druskų kambario procedūra naudinga įvairių susirgimų gydymui ir profilaktikai:

plaučių, kvėpavimo takų ir odos patologijoms gydyti bei susirgimų profilaktikai;

kvėpavimo takų higienai;

virusinių infekcinių ir peršalimų ligų profilaktikai;

alerginių susirgimų profilaktikai;

organizmo apsauginių mechanizmų aktyvavimui;

odos susirgimams (aknei, neurodermitui, žvynelinei ir kt.) gydyti, odos ligų profilaktikai;

atpalaiduoti nuo įtampos ir streso;

ūmių virusinių respiratorinių infekcijų profilaktikai ir gydymui;

kvėpavimo takams valyti nuo atmosferos užterštumo, tabako dūmų bei profilaktinei higienai;

širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti (kartu su plaučių ligomis);

vegetatyvinės nervų sistemos harmonizavimui;

imuninės sistemos stiprinimui;

psichinei ir emocinei būklei gerinti.

Pasak sanatorijos „Pušyno kelias“ direktoriaus, gyvenantiesiems mieste druskų kambarį reikėtų prisiminti porą kartų per metus – pasiruošti peršalimo ligų sezonui ir atsigauti jam pasibaigus. „Druskų kambarį labai rekomenduojame besiruošiantiems bėgimo maratonams, krosams ar žmonėms, kurie jaučia, kad juos kamuoja lėtinio nuovargio sindromas. Kad druskų kambarys teigiamai veikia kvėpavimo funkciją, teko įsitikinti sužinojus, jog Vokietijoje populiaru naudoti druskų kambario įrenginius žirgynuose, ypač ten, kur laikomi sportiniai žirgai, kur jų priežiūrai ir išlaikymui skiriami dideli pinigai“, - atkreipė dėmesį į įdomų faktą V. Dumbrovas.

Atidarymo juostelę perkirpusi I. Degutienė visus patikino, kad druskų kambarį būtina lankyti norintiems nuraminti nervų sistemą. „Atsisėdi ten ir užmiegi. Čia iš savo patirties jums sakau“, - šypsojosi Seimo pirmininko pavaduotoja.