Hipovitaminozė: kokių vitaminų pavasarį labiausiai trūksta organizmui

Pavasaris - tai būtent tas laikas, kuomet kiekviena moteris atidžiau žvilgteli į veidrodį... Ir dažna nepatenkinta nusuka nuo jo nosį. „Kaip nenusuksi, jei akis bado pavargusi oda, besisluoksniuojantys ir lūžinėjantys nagai, blizgesį praradę slenkantys plaukai...“, - atsakytų ne viena. Ne paslaptis, kad iš išvaizdos galima spręsti ir apie moters sveikatą. Kokios tuomet pirmosios pagalbos reikia pavasarį ir ką pataria specialistai? 

Reklama

Vitaminų turi žalios, virtos ir šaldytos daržovės

Jaučiatės mieguista, nervinga, suprastėjo atmintis, puola peršalimo ligos? Akivaizdu - jus užklupo hipovitaminozė ir organizmui reikia pagalbos.

Pavasariop išsenka daržovių ir vaisių atsargos, o tos, kurios dar lieka rūsiuose, būna praradusios didesnę dalį organizmui svarbių medžiagų. Tačiau verta nepamiršti, kad įvairių vitaminų esama ne tik sodo gėrybėse, bet ir kituose maisto produktuose.

Labiausiai organizmui reikalingi vitaminai: C, D, A, B1, B2 ir E.

Vitamino C pavasarį reikia labiau nei bet kada, nes jis padeda apsisaugoti nuo tuomet organizmą dažnai atakuojančių virusų ir infekcijų. Jo gausu šviežiuose vaisiuose ir daržovėse, tačiau termiškai apdorojant maistą šis vitaminas suyra. Geriausias natūralaus vitamino C šaltinis žiemą ir pavasarį - šaldytos uogos ir rauginti kopūstai.

Vitamino D nedideliais kiekiais yra galvijų kepenyse, paukščių kepenėlėse, moliuskuose, riebiose žuvyse, ikruose. Tačiau didžiausią dalį šio vitamino organizmas pasigamina pats, veikiamas saulės šviesos.

Vitaminas A randamas daugelyje daržovių, daugiausia jo yra kukurūzuose, burokuose, morkose, moliūguose, dilgėlėse. Šis vitaminas nesuyra daržoves verdant, taigi ir barščiai, ir moliūgų sriuba leidžia efektyviai papildyti jo atsargas.

Vitaminas B1 palaiko nervų sistemos veiklą, teigiamai veikia medžiagų apykaitą. Šio vitamino mažais kiekais pasigamina ir pats organizmas, tačiau jo nepakanka. Todėl svarbu valgyti ir ryžių, avižų, grikių, riešutų, kiaulienos ir jautienos.

Vitaminas B2 didina hemoglobino kiekį kraujyje, jo yra kiaušiniuose, piene, žuvyje, šviežiose daržovėse.

Vitaminas E dar vadinamas jaunystės vitaminu, jo yra česnakuose, ridikuose, kruopose, duonoje.

Tačiau tai dar ne visi vitaminų šaltiniai pavasarį.

Užšaldytose sodo ir daržo gėrybėse išsaugoma 90-95 procentai vitaminų. Svarbiausia - atšildyti produktus prieš pat vartojant. Pageidautina termiškai neapdoroti arba pakaitinti tik minimaliai. Ledo kristalai suardo ląstelių apvalkalą ir jos, patekusios į organizmą, įsisavinamos lengvai ir greitai.

Ant palangės nesunku patiems užsiauginti svogūnų, laiškinių česnakų, krapų, petražolių, bazilikų, mėtų, tai paprastas būdas papildyti organizmą vitaminų bei biologiškai aktyvių medžiagų. Prieskoniniuose žalumynuose knibždėte knibžda vitaminų ir mineralų. Jie papildo organizmą beta karotenu ir vitaminu K.

Švieži vaisiai, daržovės, uogos, kuriuos perkame parduotuvėje, maistine verte neprilygsta sezono metu mūsų kraštuose išaugintiems vaisiams ir daržovėms, tačiau kai savų nėra, jie irgi padės kovoti su pavasariniu išsekimu.

Termiškai apdorotas daržoves ir vaisius organizmas lengviau įsisavina, nes patroškintos daržovės lengviau virškinamos.

Šiluma aktyvuoja augalo ląstelieną, todėl į organizmą patekusios daržovės padeda lengviau šalinti toksinus.

Konservuotos daržovės atėjus pavasariui vitaminų jau nebeturi, bet papildo organizmo mikroelementų atsargas.

Jei suvalgote pakankamai vitaminų turinčio maisto, dar nereiškia, kad organizmas daugumą jų įsisavins. Vitaminus iš žarnyno į kraują ir vidaus organus perneša tam tikri baltymai, tad svarbu, kad organizmas nestokotų ir jų. Jų gaunama su kai kuriais augalais, pavyzdžiui, ankštinėmis kultūromis ar mėsa.

Emocijos - svarbu. Ne paslaptis, kad išgyvenant stresą, vitaminai iš organizmo šalinami sparčiau. Todėl svarbu kontroliuoti emocijas, vengti streso ir aplink save susikurti dvasinį ir emocinį komfortą.

Ankstyvosios daržo gėrybės

Kuo drąsiau žengia pavasaris - tuo labiau priartėja laikas, kai ant stalo išvysime pirmųjų pavasario daržovių. Ar daug vitaminų jose rasime?

Lapinės salotos, cikorija, špinatai - daržovės, kuriose išties yra žmogaus organizmui svarbių vitaminų ir mineralų. Kiekviena salotų rūšis išsiskiria savotiškais skonio niuansais, įvairiose jų rūšyse yra skirtingų vitaminų ir mineralų, todėl kuo įvairesnes vartosite - tuo geriau.

Daugelis įsitikinę, kad agurkuose vitaminų beveik nėra. Tai netiesa. Agurkuose yra visa puokštė mineralų ir vitaminų, o ką tik nuskintuose gausu ir biologiškai aktyvių medžiagų, gamtinių biostimuliatorių. Agurkuose taip pat yra gliukozės, fruktozės, organinių rūgščių. Tartrono rūgštis aktyviai veikia riebalų apykaitą, sulaiko angliavandenių virsmą riebalais, taigi padeda norintiems sulieknėti.

Ridikėliuose gausu sieros, kuri gali sudirginti skrandį, bet juose yra ir vitaminų, kalio, kalcio, geležies. Tad ridikėlis - puikus pasirinkimas bėgant nuo hipovitaminozės.

Šviežios morkos - puikus vitamino A šaltinis. Beje, neišmeskite ir lapkočių - šviežių morkų lapkočių galima įdėti į salotas, troškinti, įpjaustyti į maltinukus.

Patikimiausia vitaminų gauti su maistu

Kitaip nei siūlo populiarios multivitaminų ir mineralų kompleksų reklamos, vitaminus ir mineralus rekomenduojama gerti atskirai. Ypač nepatariama vartoti kompleksų, kuriuose įvairūs vitaminai derinami su daugybe mineralų. Tada beveik nelieka vilties, kad ši Mendelejevo lentelė vienoje kapsulėje atneš organizmui kokios nors naudos. Tokiuose kompleksuose esančios medžiagos, patekusios į skrandį, daugeliu atvejų viena kitą neutralizuoja: cinkas kovoja su kalciu, nes juos įsisavina tie patys receptoriai, taigi nugali stipresnysis, geležis trukdo įsisavinti varį, manganas - magnį, molibdenas - varį, šis - cinką ir molibdeną ir t. t.

Anaiptol ne visi mikroelementai puikiai „sutaria“ vienoje tabletėje su vitaminais. Pavyzdžiui, geležis neutralizuoja vitaminą E.

Beje, ir mikroelementų stygius organizme ne visada toks didelis, kaip mėgina gąsdinti reklama. Pavyzdžiui, žmonėms neretai nustatomas geležies, nikelio, chromo, molibdeno, boro, cinko ir net jodo perteklius - o šie mikroelementai įeina į daugumos populiarių vitaminų kompleksų sudėtį.

Kad išvengtumėte hipovitaminozės, patikimiausia taktika - stengtis visų vitaminų ir mikroelementų gauti su maistu. Taip organizme nesikaups jų perteklius, bent jau pavojingomis dozėmis. Antra, įtarus, kad organizmui trūksta kokių nors medžiagų, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju ir pradėti vartoti konkrečius vitaminus ar maisto papildus - atskirai, o ne su kitais komponentais.