Hodžkino limfoma – jaunų žmonių liga
Lietuvoje kasmet nustatoma maždaug 60–70 naujų Hodžkino limfomos atvejų ir dauguma pacientų – 20–30 metų – žmonės. Taip teigia Santariškių klinikos Hematologijos, onkologijos ir tranfuziologijos centro direktorius, gydytojas hematologas Laimono Griškevičiaus. „Hodžkino limfoma yra jaunų pacientų limfoma“, – sako jis.
Pasak L. Griškevičiaus, per pastaruosius 20 metų stebimas sergamumo limfoma didėjimas. „Ši tendencija stebima visur pasaulyje. Taip iš dalies yra todėl, kad mūsų populiacija sensta, o piktybinės ligos apskritai dažnesnės tarp vyresnių žmonių. Limfoma dabar diagnozuojama šiek tiek dažniau“, – tvirtina L. Griškevičius. Šiuo metu Lietuvoje šia liga serga maždaug 2 tūkst. žmonių.
Medikų teigimu, vienos limfomos atsiradimo priežasties nėra, ligos išsivystymą lemia daug faktorių. Anot L. Griškevičiaus, limfomai atsirasti sudaro sąlygas nusilpęs imunitetas. Daugybė lėtinių ligų, kuriomis serga žmonės, imunitetą silpnina. Taigi žmonėms, sergantiems tomis lėtinėmis ligomis, susirgti limfoma – daugiau tikimybių, sako gydytojas.
Jis pasakoja, kad išskiriami du šios ligos tipai. Vieno tipo limfoma dažniau serga jaunesni, kito tipo – vyresni žmonės. „Hodžkino limfoma yra jaunų pacientų limfoma. Lietuvoje nustatoma maždaug 60–70 naujų atvejų per metus. Dauguma pacientų yra tarp 20–30 metų amžiaus. Visos kitos yra ne Hodžkino limfomos“, – aiškina gydytojas.
Esama daugybės – daugiau nei 30 skirtingų variantų – ne Hodžkino limfomų. Kiekvienas iš šių variantų, pasak L. Griškevičiaus, turi savo gydymą. Kai kurios limfomos esą gana dažnos, pavyzdžiui, didelių B ląstelių limfomos, kitos – labai retos, per metus nustatomas vos vienas atvejis.
Sergantieji limfoma gauna bazinį gydymą, chemoterapiją. „Daugelis pacientų gauna ir tai, ką vadiname moderniu gydymu (nors jam yra daugiau nei 10 metų), t. y. gydymą monokloniniais antikūniais. Tas gydymas taip pat yra prieinamas. Tačiau mokslas nestovi vietoje“, – pabrėžia L. Griškevičius.
Anot jo, nuolat atsiranda naujų limfomos gydymo būdų ir vaistų nuo šios ligos. Tačiau Lietuvoje, gydytojo teigimu, daugelis šių vaistų nėra kompensuojami. Taigi pasakyti, kad Lietuvoje, susirgus ne Hodžkino limfoma, yra įmanoma gauti kiekvieną vaistą, koks yra prieinamas, pavyzdžiui, Vokietijoje, negalima.
„Vokietijoje, Junginėje Karalystėje, Prancūzijoje, žinoma, bus daugiau modernių vaistų, kurie yra prieinami pacientams, susirgusiems ne Hodžkino limfomomis, negu Lietuvoje“, – pažymi L. Griškevičius. Pasak jo, sergamumas Hodžkino limfoma mūsų šalyje nedidėja, šis skaičius daugelį metų esąs stabilus.
Jaunam žmogui susirgus Hodžkino limfoma, taikant modernų, adekvatų gydymą, L. Griškevičiaus teigimu, tikimybė išgyti yra didelė – beveik 90 proc. Gydytojas tikina, kad pacientai, kurie serga Hodžkino limfoma, mūsų šalyje gauna visą įmanomą gydymą.
„Toks pats jis gaunamas ir, tarkime, Vokietijoje. Jo pagrindas yra chemoterapija. Tai yra standartinė chemoterapija. Tačiau maždaug pusei pacientų reikia taikyti intensyvią chemoterapiją, nes jų liga būna gana išplitusi. Dar daliai pacientų reikia papildomai taikyti spindulinį gydymą“, – pasakoja gydytojas.
Jo žiniomis, daugiausiai dviem iš dešimties pacientų pirmos eilės gydymas nepadeda. Tada reikia taikyti papildomą gydymą, dar intensyvesnę chemoterapiją ir daryti kaulų čiulpų transplantaciją. L. Griškevičius tikina, kad kiekvienas pacientas, kuriam reikia atlikti kaulų čiulpų transplantaciją, tokią paslaugą gauna. Esą jokių eilių nėra, donorai randami greitai – vidutinis paieškos laikas yra vos 40 dienų.
„Tokį gydymą jie tikrai gauna. Tačiau yra labai nedidelis skaičius (vos keletas per metus) pacientų, kuriems reikėtų ir naujausio gydymo. Deja, šie pacientai tokio gydymo negauna, nes jis yra nekompensuojamas“, – teigia gydytojas. Šis naujausias gydymas – tai vaistai nuo Hodžkino limfomos, nauji antikūnai. Anot L. Griškevičius, jie Lietuvoje kol kas buvo prieinami tik pacientams, dalyvaujantiems klinikiniuose tyrimuose.
Gydytojo teigimu, sergant limfoma, kaip ir bet kuria kita onkologine liga, psichologinis nusiteikimas yra labai svarbus. Tinkamas psichologinis nusiteikimas esą padeda ištverti ir diagnozę, ir gydymo procesą. Nuo psichologinės būklės priklauso, kaip pacientas laikosi gydymo režimo, koks jo požiūris į gydymą, kaip jis sutvarko savo gyvenimą. „Jei žmogus nusiteikęs gydytis, tai jam viskas yra ir lengviau. Jei jis gerai laikosi gydymo režimo, jis lengviau ir įveikia ligą, ir gydymo rezultatas yra geresnis. Psichologinis nusiteikimas ir motyvacija yra labai svarbus dalykas“, – akcentuoja gydytojas.
L. Griškevičiaus žiniomis, pacientų, kurie nutrauktų gydymą arba neatvyktų gydytis, beveik nėra. Taigi pacientai – gana motyvuoti išgyti. Gydytojas pabrėžia, kad visi jie esą mokesčių mokėtojai. „Visi jie mokėjo mokesčius ir jie visi turi teisę gauti gydymą. Jie tikrai nėra jokia našta visuomenei. Daugelis jų grįžta į produktyvų gyvenimą, dirba ir, ekonominiais terminais kalbant, toliau kuria pridėtinę vertę“, – mano L. Griškevičius.
Rasa Pekarskienė,
Susiję straipsniai
