Į pagalbą gydant depresiją – DNR tyrimas

VŠĮ „Rastis“ (buvęs Vilniaus psichosocialinės reabilitacijos centras) pradeda teikti valstybės finansuojamą psichosocialinės reabilitacijos paslaugą ir gydymo naujoves sergantiesiems depresija ir kitais psichikos sutrikimais. Šiandien naujoves pristatė profesorius Arūnas Germanavičius ir karjeros konsultantė Elvyra Andriuškevičienė.

Reklama

2001 m. įkurtas VšĮ „Rastis“ iki šiol teikė pagalbą bendruomenėje asmenims su sunkiais psichikos sutrikimais, ypač sergantiems šizofrenija ir šizofrenijos grupės sutrikimais. Nuo šiol centras išplės pacientų pagalbos ratą ir teiks valstybės finansuojamą psichosocialinės reabilitacijos paslaugą ir sunkios depresijos formomis sergantiems asmenims, bei sieks jų gydymą susieti su reabilitacija – grąžinimu į normalų gyvenimą.

40–70 proc. atvejų medikamentinis gydymas yra neefektyvus, o 7 proc. ligonių patiria sunkius šalutinius poveikius. Todėl įstaiga taip pat pradeda diegti naujovę Lietuvoje - personalizuotą gydymą, orientuotą į konkretaus asmens organizmo savybes ir individualiais DNR tyrimais pagrįstą, efektyvesnį psichikos ligų gydymą.

Depresija - tai plačiai paplitęs, lėtinis, pasikartojantis sutrikimas, susijęs su dideliu sergamumu ir mirtingumu, pernelyg dažnu lankymusi pas pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančius specialistus. Tai įvairių vidinių ir išorinių priežasčių sąlygotas psichikos sutrikimų simptomų derinys, kurių pagrindas yra prislėgta nuotaika, malonumo jausmo praradimas bei aktyvumo sumažėjimas.

PSO duomenimis, apie 450 mln. planetos žmonių kenčia nuo psichikos sveikatos sutrikimų. Psichikos ar elgesio sutrikimų bent kartą gyvenime patiria kas IV pasaulio gyventojas. Psichikos sutrikimų našta sudaro apie 13 proc. visų pasaulio ligų, o iki 2020 m. šis skaičius gali išaugti iki 15–17 proc. Lietuva yra tarp valstybių, kuriose sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais yra didelis, (2013 m. – 71 atvejis 1000 gyventojų).

Prognozuojama, kad 2020 m. dėl ekonominės naštos sunkumų depresija užims antrą vietą po išeminės širdies ligos.

Manoma, kad dalis depresinių sutrikimų maskuojami kitomis ligomis, nežinoma, kiek žmonių kreipėsi pagalbos į bendrosios praktikos gydytojus, neurologus dėl psichikos sveikatos problemų.

25 proc. žmonių, turinčių depresiją arba nerimo sutrikimą, nemano, kad serga psichikos liga.

Todėl oficiali statistika atspindi tik tą depresijos dalį, su kuria susiduria psichikos sveikatos specialistai.

Tipiniai depresijos simptomai:

1. Pablogėjusi nuotaika.

2. Sumažėję interesai ir pasitenkinimas.

3. Sumažėjusi energija, padidėjęs nuovargis.

4. Nerimas.

Kiti įprasti simptomai:

1. Pablogėjusi koncentracija ir dėmesys.

2. Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi.

3. Kaltės ir bevertiškumo idėjos.

4. Ažitacija ar sulėtėjimas.

5. Savęs žalojimo ar savižudybės mintys ar veiksmai.

6. Sutrikęs miegas.

7. Pablogėjęs apetitas.

Kiti netipiniai simptomai:

1. Padidėjęs mieguistumas, apetitas.

2. Dirglumas, agresyvumas.

3. Rizikingas elgesys.

4. Hiperseksualumas nejaučiant malonumo.

Depresija yra išgydoma liga. Ankstyvas gydymas gali sustabdyti depresijos perėjimą į sunkesnę ar lėtinę formą. Gydant depresiją, pagerėja pacientų darbingumas ir gyvenimo kokybė, sumažėja ligos pasikartojimo tikimybė.

Nauja galimybė skirti veiksmingą gydymą

VŠĮ „Rastis“ jau galima užsisakyti visiškai naują paslaugą – paciento DNR ištyrimą ir vaistų skyrimą atsižvelgiant į tai, kaip vaistai metabolizuojami konkretaus žmogaus organizme, iš anksto žinant, ar gydymas tam tikrais vaistais bus veiksmingais ir gerai toleruojamas, kokia būtų konkrečių vaistų tarpusavio sąveika.

Šį tyrimą taip pat jau greitai bus galima užsisakyti Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje.

Labai svarbu – individualus gydymo planas

Psichiatrijoje labai svarbu yra sudaryti individualų gydymo planą kiekvienam pacientui, gydymą pritaikyti atsižvelgiant į paciento amžių, specialius poreikius, somatinę būklę, kitas ligas, kuriomis pacientas serga, kokiais kitais vaistais gydomas. Svarbu atsižvelgti taip pat į gydymo konkretų etapą, reabilitacijos poreikius, taip pat įvertinti įvairių vaistų tarpusavio sąveiką ir šalutinių reiškinių riziką.

Remiantis dabartiniais mūsų šalies duomenimis, net ir iš kompleksiškai gydytų pacientų, sergančių sunkiomis depresijos formomis, kuriems buvo taikytos visos iki šiol Lietuvoje buvusios prieinamos gydymo priemonės, tik dviem trečdaliams pacientų gydymas buvo efektyvus, o trečdaliui pacientų pradžioje priešdepresinis gydymas neduoda laukiamų rezultatų, dėl ko labai išauga savižudybių rizika ir prastėja žmogaus psichosomatinė būklė.

Jei valstybė kompensuotų efektyvaus individualaus gydymo plano sudarymą remiantis paciento DNR tyrimais visiems pacientams, kuriems kliniškai tai yra reikalinga, Lietuvoje ženkliai padidėtų nuo depresijos išgydytų žmonių skaičius.

Laboratorinius paciento DNR tyrimus derėtų atlikti ne tik siekiant efektyviai skirti antidepresantus, bet ir parenkant neuroleptikus bei kitus psichotropinius vaistus.

Vaistų parinkimas remiantis DNR metodu ypatingai svarbus psichikos ligoniams su lydinčiais somatiniais sutrikimais bei žmonėms, kuriems dėl sunkios depresijos kyla didelė savižudybės rizika.

Rizika – kelių vaistų savitarpio reakcija

Dažnai antidepresantai skiriami kompleksiškai – po kelis vaistus iš karto ar deriniuose su neuroleptikais. Žmonės taip pat neretai serga kitomis, ne su psichika susijusiomis ligomis, nuo kurių taip pat gauna gydymą įvairiais vaistais. Nuspėti, kaip tarpusavyje sąveikaus visi konkrečiam žmogui paskirti vaistai, - labai sudėtinga. Juk kiekvienas vaistas turi specifinį poveikį bei galimus šalutinius poveikius. Taigi parinkti efektyvų gydymą sudėtinga tiek gydytojui psichiatrui, tiek ir psichikos sutrikimų bei kitų ligų kamuojamą ligonį gydančiam bendrosios praktikos gydytojui.

Minėtas DNR tyrimas eliminuoja abiejų specialistų problemas ir padeda pacientui, nes jis nustato, kaip vaistai metabolizuojami konkretaus žmogaus organizme, ar gydymas tam tikrais vaistais bus veiksmingais ir gerai toleruojamas, kokia bus konkrečių vaistų tarpusavio sąveika.

DNR tyrimo veiksmingumas – jau išbandytas

Profesorius Arūnas Germanavičius dar iki DNR tyrimo atkeliavimo į Lietuvą trijų pacientų mėginius buvo išsiuntęs į Jungtines Amerikos Valstijas. Dviejų pacientų gydymas, skirtas remiantis molekulinių DNR tyrimų rezultatais, reikšmingai skyrėsi nuo anksčiau šiems pacientams taikyto gydymo.

Vienu atveju pacientė du mėnesius buvo nesėkmingai gydoma nuo sunkios depresijos, tačiau taip ir nerastas jai galintis padėti gydymas. Tuo tarpu pakoregavus gydymą remiantis gautais DNR tyrimų atsakymais, pacientė greitai pasijuto kur kas geriau.

Šis tyrimas leido labai tiksliai identifikuoti konkretiems pacientams tinkančius vaistus. Jis taip pat parodė, kokių vaistų pacientams skirti nevalia bei įvardijo skirtinų vaistų sąveikos su kitais, ne psichikos ligoms gydyti skiriamais vaistais, pobūdį.

Moksliniai tyrimai rodo, kad pacientai, sergantys nerimo ar depresiniais sutrikimais, dažniau serga ir širdies ligomis. Viena pacientė, kurios mėginys siųstas ištirti DNR tyrimais, taip pat gretutinai sirgo kardiologinėmis ligomis, o tyrimų atsakymai įvardijo šiai pacientei skirtinų vaistų bei kardiologo skiriamų vaistų sąveikos ypatumus, kuriais remiantis buvo galima taikyti tiek efektyvų psichikos ligų, tiek ir kardiologinį gydymą.

Pacientams, sergantiems onkologinėmis ligomis, taip pat būna reikalingas gydymas psichotropiniais vaistais. Tačiau sąveika tarp onkologinių ir psichotropinių vaistų gali būti ypač toksiška. Paciento mėginio DNR tyrimas leidžia tiksliai nustatyti, kokia minėtų vaistų kombinacija yra toksiška, o kokia – veiksminga.