Į šeimos gydytojų kasdienybę poliklinikose įsisuka darbo krūvio pasiutpolkė

Portalas VLMEDICINA.LT sulaukė vienos iš Vilniaus Šeškinės poliklinikos darbuotojų skundo, esą šioje gydymo įstaigoje šeimos gydytojų krūvis yra tiesiog nenormalus. „Dirbam dažnai be jokios pietų pertraukos, net nubėgti į tualetą nėra kada. Pas šeimos gydytojus patekti neįmanoma – daug kas emigravo, nėra kam dirbti. O už papildomą darbą niekas pinigų neprideda. Paskutinį kartą, kai buvo visiems medikams keliami atlyginimai, mums buvo nuspręsta nepakelti“, – skundėsi skaitytoja. VLMEDICINA.LT nutarė išsiaiškinti situaciją šioje ir keliose kitose sostinės poliklinikose. Taigi, kiek dirba šeimos gydytojai ir nuo ko priklauso jų darbo krūvis?

Reklama

Dažniausiai – 1 etato darbo krūvis

Vilniaus VšĮ Šeškinės poliklinikoje yra du šeimos gydytojų skyriai – Šeimos medicinos ir Vidaus ligų skyrius (20 šeimos gydytojų ir 2 vidaus ligų gydytojai) bei II šeimos medicinos skyrius (24 šeimos gydytojai).

„Didžioji dalis šeimos gydytojų poliklinikoje dirba 1 etato darbo krūviu. 2017 m. vasario mėn. šeimos gydytojų krūvis buvo vidutiniškai 4,5 priėmimo per valandą“, – teigiama poliklinikos vadovo pavedimu atsiųstame dr. Valerijaus Dobrovolskio komentare.

Vis dėlto situacija dažnai keičiasi dėl įvairių aplinkybių, pavyzdžiui, šeimos gydytojų nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų, gripo epideminio lygio sergamumo laikotarpiu: „Tada pacientų srautai kelis kartus didesni nei įprastai, krūvis tikrai padidėja“.

VšĮ Karoliniškių poliklinikos direktoriaus pavaduotoja klinikiniam darbui Margarita Baltūrienė taip pat patvirtina, kad šeimos gydytojo paslaugų poreikis labiausiai išauga sezoninių ligų metu, kai padaugėja sergančių pacientų, taip pat pačiam gydytojui susirgus ar atostogaujant: „Net ir esant tokioms sąlygoms, gydytojų darbo krūvį subalansuoti ir kartu optimaliai valdyti pacientų srautus stengiamasi darbo organizavimo priemonėmis. Susirgusio gydytojo pacientai pavaduojančiam gydytojui nukreipiami tik tam tikrais atvejais. Pacientų eilėms mažinti Karoliniškių poliklinikoje įdarbinti budintys šeimos gydytojai, kurie, turėdami nedidelę apylinkę, priima visus besikreipiančius pacientus“, – tikina M. Baltūrienė.

Lazdynų poliklinikai vadovaujantis Vismantas Matulas sako, kad šiuo metu šioje poliklinikoje yra sukomplektuotas Šeimos gydytojų poskyris, todėl šeimos gydytojų netrūksta. Vis dėlto situacija yra dinamiška ir dažnai keičiasi dėl įvairių aplinkybių. „Pavyzdžiui, 2016 m. III-IV ketvirčiais vienam šeimos gydytojui patyrus traumą, kitai šeimos gydytojai anksčiau laiko išėjus į nėštumo ir gimdymo atostogas, situacija buvo įtempta, todėl reikėjo 2-3 šeimos gydytojams vaduoti ir dirbti didesniu krūviu (1,25-1,5 etato krūviais)“, – prisimena V. Matulas. Šiuo metu, pasak jo, iš 19 poliklinikoje dirbančių šeimos gydytojų devyni dirba 1 etato darbo krūviu, trys – 1,20 etato krūviu, šeši gydytojai turi 0,5 etato ar mažiau, 1 gydytojas dirba 1,5 etato krūviu.

„Žinoma, gripo epideminio lygio sergamumo laikotarpiu, kai pacientų srautai 3-4 kartus didesni nei įprastai, krūvis yra tikrai didesnis“, – patikslina V. Matulas.

Pas gydytoją – tą pačią dieną arba po trijų savaičių

Eiles pas šeimos gydytojus planinei pagalbai Šeškinės poliklinikoje esą taip pat padiktuoja keletas veiksnių: apylinkės dydis, sergamumas tuo metu ir pan.

„Planiniam vizitui pas šeimos gydytoją laukimo eilės svyruoja apie dvi savaites: pas 18 šeimos gydytojų planiniam vizitui galima patekti per 1–2 savaites, pas 10 šeimos gydytojų – per 4-5 dienas ir pas 13 šeimos gydytojų galima patekti per 1-3 dienas“, – teigiama VLMEDICINA.LT portalui atsiųstame komentare.

Kad eilės pas šeimos gydytojus planinei pagalbai priklauso nuo apylinkės tipo, jos dydžio, sergamumo tuo metu, šeimos gydytojo ir slaugytojos komandos darbo efektyvumo, pacientų drausmingumo bei kitų aplinkybių, vardija ir Lazdynų poliklinikai vadovaujantis V. Matulas. Anot jo, pas šeimos gydytojus, kurių apylinkės 35-40 proc. sudaro vyresni nei 65 metų amžiaus pacientai, pasižymintys poliligotumu ir daug didesniu apsilankymų skaičiumi, šiuo metu, kai sezoninis sergamumas dar nėra susinormalizavęs, planiniam vizitui pas šeimos gydytoją laukimo eilės svyruoja apie 3 savaites, pas kitus šeimos gydytojus planiniam vizitui galima pateikti per 1-2 savaites, pas 2-3 šeimos gydytojus – net tą pačią savaitę: „Atkreiptinas dėmesys, jog Lazdynų poliklinikoje ūmiai susirgę pacientai budinčiojo gydytojo kabinete priimami tą pačią dieną. Šiuo metu laukimo laikas iki 2,5 valandos“.

Karoliniškių poliklinikos direktoriaus pavaduotojos klinikiniam darbui M. Baltūrienės teigimu, jų gydymo įstaigoje apie 50 proc. šeimos gydytojų priima per 1-5 dienas nuo kreipimosi: „Pastebime, kad šeimos gydytojo apylinkėse, kurių gyventojų struktūra pagal amžių artima šalies gyventojų struktūrai, eilės nėra tokios ilgos (dažniausiai apie tris darbo dienas), kaip apylinkėse, kuriose vyrauja dažniau sergantys ir besilankantys poliklinikoje vyresnio amžiaus pacientai“.

Remiantis Karoliniškių poliklinikos steigėjo – Vilniaus m. savivaldybės – rekomendacijomis, šioje gydymo įstaigoje, kaip ir kitose Vilniaus asmens sveikatos priežiūros įstaigose, paciento vizitui pas šeimos gydytoją skirta 15 minučių. Planuojama, kad per darbo dieną šeimos gydytojas turi priimti vidutiniškai 24 pacientus; po pacientų priėmimo likusį darbo laiką gydytojas skiria pacientų lankymui namuose ir privalomos medicininės dokumentacijos pildymui.

Didėjo algos, įrengti poilsio kambariai

Šeimos gydytojų darbo užmokestis Šeškinės poliklinikoje padidėjo nuo 2016 m. liepos 1 d. Pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių padalinių darbuotojams, kurių pagrindinė darbo užmokesčio dalis apskaičiuojama pagal poliklinikos direktoriaus įsakymu patvirtintus įkainius už apylinkėje prisirašiusius privalomuoju sveikatos draudimu apdraustus gyventojus pagal amžiaus grupes, įkainiai esą buvo padidinti 8 procentais. „Svarbu pažymėti, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. taip pat buvo padidinti 3 procentais darbo užmokesčio įkainiai pagal paslaugų kodus priemokoms už suteiktas pirmines ambulatorines skatinamąsias asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir prevencines programų priemones“, – atkreipia dėmesį Šeškinės poliklinikos atstovas.

Karoliniškių poliklinikos darbuotojų atlyginimai paskutinį kartą buvo padidinti 2016 m. liepos mėn. Sveikatos apsaugos ministerijai priėmus sprendimą nuo 2016 m. liepos 1 d. 5,5 proc. padidinti sveikatos priežiūros paslaugų bazinius įkainius.

„Karoliniškių poliklinikoje įkainiai, pagal kuriuos apskaičiuojamas darbuotojų darbo užmokestis, padidėjo 8 proc.“, – sako M. Baltūrienė. Čia, anot jos, daug dėmesio skiriama darbuotojų gerovei ir komfortiškai fizinei aplinkai – įrengti poilsio kambariai, aprūpinti ne tik maisto ruošimo ir laikymo įranga, bet ir kavos aparatais, kuriais visi darbuotojai gali laisvai naudotis pertraukų, skirtų poilsiui ir pavalgymui, metu.

Lazdynų poliklinikai vadovaujantis V. Matulas taip pat patvirtina, kad jo vadovaujamoje gydymo įstaigoje darbo užmokestis visiems be išimties darbuotojams (išskyrus direktorių) didėjo nuo 2016 m. liepos 1 d. Šeimos gydytojams, gydytojams odontologams, gydytojams specialistams darbo užmokestis didėjo 75 Eur, slaugos personalui, akušerėms, odontologų padėjėjoms, kineziterapeutams, laborantams, socialiniams darbuotojams – 45 Eur, administracinius įgaliojimus turintiems darbuotojams – 40 Eur. Šeimos gydytojams darbo užmokestis padidėjo 7-8 proc. „Paminėtina, kad šeimos gydytojams, savo aptarnaujamų pacientų apylinkių sudėtyje turintiems šių amžiaus grupių pacientus (apylinkės tipas 18-49 m., 50-56 m., po 65 m.), darbo užmokestis buvo keltas ir 2016 m. gegužės mėn. Darbo užmokesčio padidėjimas sudarė 2-3 proc. Taigi šeimos gydytojams 2016 m. pastovioji darbo užmokesčio dalis padidėjo apie 9-10 proc.“, – skaičiuoja V. Matulas.

Bėda – nekintantis finansavimas šaltuoju metų laiku

Jis taip pat atkreipė dėmesį į dar keletą svarbių detalių: „Manyčiau, neužduoti kiti labai svarbūs klausimai, susiję su sveikatos sistemos finansavimu, t. y. nepakankamu ir neproporcingu finansavimu“. Anot V.Matulo, sistemos finansavimas nekinta, kiekvienais metais šaltuoju metų sezonu sergamumui, atitinkamai pacientų srautams į polikliniką, padidėjus 3-4 kartus, todėl gydymo įstaigos šiuo laikotarpiu negali samdyti papildomų darbuotojų.

„Paminėtinas ir neproporcingas finansavimas šeimos gydytojų apylinkėms, aptarnaujančioms 50-65 metų amžiaus, vyresnius nei 65 metų amžiaus pacientus. 50-65 m. amžiaus pacientų apylinkei numatyta 34,52 Eur finansavimo metinė bazinė kaina, o vyresnių nei 65 metų amžiaus – tik 40,13 Eur, nors sveikatos priežiūros intensyvumas neatsilieka nuo 1-4 m. (finansavimo metinė bazinė kaina 60,91 Eur), 5-6 m. (46,66 Eur) amžiaus pacientų priežiūros“, – aiškina V. Matulas.

Anot jo, sveikatos priežiūros specialistų darbo sąlygos didele dalimi priklauso nuo valstybinio reguliavimo, sistemos racionalaus ir proporcingo finansavimo.

Gydytojų atlyginimai – kaip ant delno

VLMEDICINA.LT primena, kad Valstybinė ligonių kasa (VLK) gauna informaciją apie gydytojų ir slaugytojų darbo užmokestį. Viešai prieinami 2015 ir 2016 m. duomenys apie asmens sveikatos įstaigose dirbančių gydytojų vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių). „Tai duomenys iš viešojo sektoriaus gydymo įstaigų, kurios yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl paslaugų teikimo ir apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis“, – paaiškino VLK Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo pavaduotoja Irena Džiužaitė. Detalesnę informaciją apie minėtus atlyginimus galite rasti čia.