Į sveikatos metais paskelbtus 2013-uosius – pirmasis netvirtas žingsnis(3)

Nuo naujųjų metų Lietuvoje bus uždrausta mažmeninės prekybos įmonėse pardavinėti alų, sidrą, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais, alkoholinius kokteilius, supilstytus į didesnę negu 1 l tarą, o šių gėrimų etilo alkoholio koncentracija negalės viršyti 7,5 proc. tūrio. Prieš pat naujuosius finišo tiesiąją (priėmimo stadiją) buvo pasiekęs ir energinių gėrimų reklamos ribojimo ir pardavimo nepilnamečiams draudimo įstatymas, bet jis paskutiniu akimirksniu iš dienotvarkės buvo išbrauktas – jį nustelbė kita, visiems žinoma Seime vykusi Darbo partijos ir jos narių teisinės neliečiamybės naikinimo drama. Tiesa, Seimas prie energinių gėrimų klausimo turėtų grįžti sausio pradžioje.

Reklama

Alkoholio ribojimai – geriau tokie, negu jokių

Seime gruodžio 20 d. vykusią spaudos konferenciją, pavadintą „Apie bambalius ir energinius gėrimus“ nustelbė kiti įvykiai – balsavimai dėl 2013 m. biudžeto ir leidimo teismams atlikti savo darbą Darbo partijos bei jos viršūnėlės bylose. Moderuoti spaudos konferenciją turėjęs Seimo narys Naglis Puteikis vos pasisveikinęs atsiprašė ir dėl minėtų įvykių išdūmė į Seimo posėdžių salę, o šią misiją perėmė interneto vartų www.tikiu.lt redaktorius Juozas Dapšauskas.

Nepaisant nedidelių netikėtumų, nuo sausio 1 d. įsigaliosiančius prekybos alkoholiu ribojimus galima laikyti nedideliu, bet svarbiu pirmuoju žingsniu į sveikatos metais paskelbtus 2013-uosius.

Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos pirmininkas dr. Aurelijus Veryga džiaugiasi, kad Seimas, priėmęs sprendimą dėl alkoholio taros ir koncentracijos dydžių ribojimų, bent jau šiais metais nebespės šiuo klausimu priimti jokių atšaukimų.

„Daugelis ne visai supranta šių dviejų klausimų svarbą. Klausiama, ar tikrai draudimai gali išgelbėti Lietuvą nuo alkoholizmo, ar energiniai gėrimai tikrai kenkia sveikatai. Galiu patikinti, kad visi klausimai, susiję su psichoaktyvių medžiagų vartojimu ir piktnaudžiavimu, yra svarbūs. Aišku, bambalių draudimas neišblaivins visos Lietuvos, bet teigiamą efektą tikrai turės. Jeigu neturėtų, tikriausiai nesulauktume didžiulio alkoholio pramonės ir energinius gėrimus gaminančiųjų pasipriešinimo“, – kalbėjo dr. A. Veryga.

Pasak jo, kaip ir buvo galima tikėtis, dėl alkoholio vartojimo reguliavimo kyla įvairių konfliktų, jie alkoholio prekybos sėkme suinteresuotų grupių sėkmingai plėtojami viešojoje erdvėje.

Aludarių nuomonės išsiskyrė

Prieš naująsias alkoholio įstatymo pataisas šįkart stojo ne didieji, o mažieji alaus gamintojai. Pasak jų, naujieji ribojimai sudaro nesąžiningas konkurencines sąlygas – mat didiesiems koncernams prie pokyčių prisitaikyti daug paprasčiau, pavyzdžiui, jiems lengviau pakeisti taros gamybos linijas, nepalyginamos ir šių dviejų skirtingų grupių finansinės galimybės.

Didieji alaus gamintojai, tokie kaip „Švyturys – Utenos alus“, „Kalnapilio – Tauro grupė“ naująsias alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, bent jau viešojoje erdvėje, palaikė. Oficialiai teigiama, kad didieji gamintojai „vertina naująjį įstatymą kaip valstybės pastangas apsaugoti visuomenės dorovę, saugumą ir žmonių sveikatą“. Bet gali būti, kad didžiųjų apsisprendime esama ir kitų, ne tokių aiškių motyvų.

Kelio pabaiga?

Didieji aludariai turėtų suvokti pasiekę kritinę ribą, tam tikrą lūžio tašką. Alkoholizmas ir girtuokliavimas yra pasiekęs tokį mastą, kad šį reiškinį galima nė kiek neperdedant laikyti viena didžiausių bėdų šiandienos Lietuvoje. Faktas, kad dalis atsakomybės už tai tenka būtent alkoholio gamintojams. Žinoma, negalima neigti pačių alkoholio vartotojų atsakomybės dalies, bet nepaneigsi ir to, kad alkoholinių gėrimų paklausą skatina didžiuliai šios pramonės pinigai, išleidžiami alkoholio, kaip „būtino“ bendravimo atributo, madingo gėrimo įvaizdžio kūrimui.

Lietuva alkoholio gamintojams ir prekiautojams galbūt ir nėra tokia gera vieta kaip, tarkime, Rusija, bet, lyginant su Švedija, kurioje alkoholio akcizai keleriopai didesni, o šiais gėrimais galima prekiauti vos keletą valandų per dieną, ir net ne visas savaitės dienas, yra tikras rojus. Dar laisviau ir dar toliau alkoholio gamintojai vargu ar begali eiti – tiesiog nebebus, kas tuos gėrimus geria. Stambieji aludariai, o ir kiti svaigiųjų gėrimų gamintojai kaip niekas kitas turėtų žinoti: svarbiausia – laiku sustoti.

Nepaisant didžiųjų „nušvitimo“, šįkart sukilo smulkieji alaus gamintojai, susiskaičiavę, kad naujieji pakeitimai atneš jiems 3,5 mln. litų nuostolį. Dėl galimų Europos teisės pažeidimų jie kreipėsi į Europos Komisiją ir net sulaukė palankaus atsakymo. Jame rašoma – „kontrolės įstatymas, numatantis draudimą prekiauti didesnėmis nei 1 litro talpomis ir stipresniu nei 7,5 proc. alumi, sidru ar alaus gėrimu, prieštarauja vienai pamatinių ES vertybių – laisvam prekių judėjimui“.

Visuomenininkai pasirengę kontratakai

Dr. A. Verygos teigimu, mažieji aludariai aiškina apie pažeistą laisvą prekių judėjimą, bet šis įstatymas yra ne apie tai: „Tai nėra tiesiog verslo reguliavimo priemonė. Tai priemonė, skirta apsunkinti verslą, padaryti jį sudėtingesnį, brangesnį ir kartu sumažinti alkoholio vartojimą. Tačiau aludariai nesikreipė į Europos Komisijos direktoratą, atsakingą už visuomenės sveikatą, jie kreipėsi į ekonomikos, verslo reguliavimo padalinį. Direktoratas, atsakingas už visuomenės sveikatą, net nebuvo supažindintas su šiuo kreipimusi“, – sako dr. A. Veryga.

„Esame rašę į Sveikatos apsaugos ministeriją, kad ši dėl to klausimo kreiptųsi į minėtą Europos Komisijos direktoratą. Jeigu ji to nepadarytų, kreipsis patys visuomenininkai“, – žadėjo Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos pirmininkas.

Daugėja duomenų apie energinių gėrimų žalą

Dr. A. Verygos teigimu, mokslinius tyrimus, įrodančius energinių gėrimų žalą sveikatai, šiandien jau galima skaičiuoti šimtais, nors dar prieš 5 metus jų buvo labai nedaug.

„Vyksta tikras sprogimas. Patys gėrimai atsiradę gana neseniai, todėl tą patį galima pasakyti ir apie jų tyrimus. Dabar randami šių gėrimų vartojimo ryšiai su vaikų elgesio sutrikimais, taip pat pažintinių funkcijų sutrikimais. Kažin ar verta laukti tyrimų, kurie užfiksuotų kokius nors mirtinus efektus? Mūsų šalyje labai paplitęs manipuliavimas moksliniais argumentais – esą nepakanka duomenų ir pan. O aš, kaip sveikatos specialistas, sakau, kad tie gėrimai turi žalojantį poveikį, ypač vaikams. Tai patvirtina minėti keli šimtai tyrimų, kurie energinių gėrimų pramonės atstovams atrodo prastas argumentas. Mes nekalbame apie šių gėrimų draudimą suaugusiesiems, kalbame apie vaikus“, – aiškino dr. A. Veryga.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian atkreipia dėmesį, kad mūsų šalyje pamirštamas vadinamasis atsargumo principas.

„Europos Sąjungos teisės aktuose tas principas įtvirtintas, juo leidžiama taikyti specialiąsias priemones, siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą, net jei galimai žalai tvirtai įrodyti mokslinių tyrimų nepakanka. Taigi šiuo įstatymu pasirenkamas labai civilizuotas kelias, siekiant apsaugoti vaikus nuo galimos žalos“, – sakė G. Belian.

Mindaugas Savickas