Įdomūs faktai apie Klaipėdą
Iš Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuro atliktos Klaipėdos m. savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos 2011 m. programos rezultatų apžvalgos:
Per pastaruosius aštuonerius metus (2005−2012 m.) Klaipėdos mieste gyventojų sumažėjo 28 406 gyventojais arba 15 procento.
2012 m. pradžioje moterų buvo 14 827 daugiau negu vyrų (atitinkamai 87 594 ir 72 767). 2012 m. pradžioje moterys sudarė 54,6 procento visų Klaipėdos miesto gyventojų, 1000 vyrų teko 1 203 moterys.
2005–2011 m. pagrindinė gyventojų skaičiaus sumažėjimo priežastis buvo neigiamas migracijos saldo (iš Klaipėdos daugiau išvyko žmonių negu atvyko gyventi), o 2005–2008 m. ir 2011 m. gyventojų skaičius mažėjo ir dėl neigiamo natūralaus gyventojų prieaugio (daugiau mirė žmonių nei gimė kūdikių).
2005–2008 m. ir 2011 m. gyventojų skaičius sumažėjo ir dėl neigiamo natūralaus gyventojų prieaugio. Minėtu laikotarpiu Klaipėdos mieste mirė 953 daugiau žmonių negu gimė kūdikių, tačiau 2009−2010 m. laikotarpiu gimė 383 kūdikių daugiau nei mirė žmonių.
2012 m. pradžioje vidutinis Klaipėdos miesto gyventojų amžius buvo 40,8 metai, t. y. 0,7 metų ilgesnis negu 2011 m. pradžioje. Vyrų ir moterų vidutinio amžius skiriasi – 2012 m. vyrų vidutinis amžius buvo 4,8 metais trumpesnis negu moterų (atitinkamai vyrų – 38,2 m. ir moterų – 43 m.).
2005−2009 m. laikotarpiu Klaipėdos mieste gimstamumas didėjo, tačiau nuo 2010 m. mažėjo. 2009−2011 m. gimstamumas Klaipėdoje buvo didesnis nei Klaipėdos apskrityje ir LR. 2005–2011 m. laikotarpiu žemiausias gimstamumo lygis Klaipėdoje užfiksuotas 2005 m. – 1000 gyventojų teko 8,5 gimusiojo.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys – pagrindinės ne tik Klaipėdos, bet ir Lietuvos gyventojų mirties priežastys. Minėtos priežastys Klaipėdoje 2011 m. sudarė 81,3 proc. visų mirties priežasčių.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė, t. y. 1 033 žmonės arba 50,5 proc. visų mirusiųjų, nuo piktybinių navikų – 462 žmonės arba 22,4 proc. visų mirusiųjų, o nuo išorinių mirties priežasčių – 173 žmonės arba 8,4 proc. visų mirusiųjų.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2011 m. Klaipėdos mieste didžiausias gyventojų bendrasis sergamumas buvo kvėpavimo sistemos (463,6 atvejai 1 000 gyventojų), kraujotakos sistemos (289,5 atvejai 1 000 gyventojų) bei jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos (208,8 atvejai 1 000 gyventojų) ligomis.
Sergančių kraujotakos sistemos ligomis klaipėdiečių skaičius 2011 m. Klaipėdoje siekė 36 058 asmenis, 2010 m. – 36 306, o 2009 m. – 34 432. Iš kraujotakos sistemos ligų galima išskirti hipertenzines ligas, kuriomis sergančių klaipėdiečių skaičius didėja. 2011 m. 1 000 gyventojų teko 148,8 sergantieji, 2010 m. – 143,3, o 2009 m. – 133,3.
Klaipėdoje 2011 m. sergančių jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligomisbuvo 27 321 asmuo, 2010 m. – 27 102, o 2009 m. – 26 868. Iš jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligų galima išskirti artropatijas, kuriomis sergančių klaipėdiečių skaičius didėja. 2011 m. 1 000 gyventojų teko 57,8 sergantieji, 2010 m. – 54,1, o 2009 m. – 52,1.
2011 m. vienas klaipėdietis pas gydytojus apsilankė beveik 9 kartus, t. y. 8,7 karto, šis rodiklis buvo aukštesnis už Klaipėdos apskrities (6,9) ir LR (7,2) rodiklius.
Geriamojo vandens kokybė. AB „Klaipėdos vanduo“ duomenimis, 2011 m. I vandenvietės tiekiamame geriamajame vandenyje nustatytą leidžiamą vertę viršijo fluoridų (iš 66 matavimų, rodiklio leidžiamą vertę viršijo 27 matavimų metu) koncentracijos (toksinis rodiklis), iš indikatorinių rodiklių – amonis (iš 149 matavimų, rodiklio leidžiamą vertę viršijo 15 matavimų metu) ir bendroji geležis (iš 38 matavimų, rodiklio leidžiamą vertę viršijo 1 matavimas), tačiau mikrobiologiniai rodikliai, kurie žmogaus organizme gali sukelti infekcines ligas, leidžiamų verčių neviršijo.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2011 m., lyginant su 2010 m., Klaipėdos miesto savivaldybėje bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų ženkliai sumažėjo ir siekė 10 proc. bei buvo palankesnis nei Klaipėdos apskrityje (10,7 proc.) ir LR (11,7 proc.).
vlmedicina.lt
Susiję straipsniai
