Paprastoji ieva – visiems gerai pažįstamas, gražiai žydintis ir gardžiai kvepiantis erškėtinių šeimos medis arba krūmas. Vaistams naudojamos visos augalo dalys – žiedai, lapai, žievė ir vaisiai. Paprastoji ieva dažniausiai pradeda žydėti balandžio viduryje, tačiau šiemet ji šiek tiek vėliau išskleidė savo žiedus. Užtat vaistinę žaliavą dar bus galima rinkti iki gegužės pabaigos.
Ievos žiedai gražūs ir kvapnūs, tačiau juose yra nuodingo ciano vandenilio, todėl preparatus iš šio augalo reikėtų vartoti atsargiai, neperdozuoti. Žiedų nuoviras stiprina regėjimą, gydo konjunktyvitą (akių junginės uždegimą), blefaritą (vokų kraštų uždegimą). Nuoviras naudojamas tik išoriškai – juo akis reikia plauti kelis kartus per dieną.
Žiedus išdžiovinkite gerai vėdinamoje patalpoje (jokiu būdu ne saulėje). Nesibaiminkite, jeigu tarp jų įsimaišys keletas lapelių – svarbu nuovirą gerai nukošti. Vieną arbatinį šaukštelį žaliavos galite užpilti šalto vandens stikline ir palikti, kol pritrauks, tačiau geriau žiedus užplikyti ir užvirti. Į nuovirą galite įmaišyti ir medetkų, ramunėlių ar jonažolės, tik atminkite, kad juo plausite akis, todėl svarbu, kad vanduo būtų skaidrus, be priemaišų.
Ievos lapų arbata geriama sergant gastritu, kolitu, malšinant skrandžio uždegimą. Stiklinei arbatos užtenka kelių džiovintų ievos lapelių – žiupsnelį žaliavos užplikykite, užvirkite ir palikite šiltai, kol pritrauks. Nukošę arbatą gerkite 3–4 kartus per dieną prieš valgį.
Šiuo metu galima prisirinkti ir augalo žievės. Ji skatina šlapimo ir prakaito išsiskyrimą, gydo gastritą, viduriavimą, reumatą, podagrą.
Iš žievės ruošiami užpilai su degtine: pusę butelio užpildykite smulkinta žieve ir, įpylę degtinės, palikite bent 10–14 dienų. Gerkite arbatinį šaukštelį per dieną arba užpilu trinkite skaudamus sąnarius.
Augalo vaisių dar reikės šiek tiek palaukti – jie sunoks tik vidurvasarį. Ievos vaisių nuoviras turi antibakterinių savybių, slopina uždegimą. Nuoviras vartojamas kaip sutraukianti priemonė viduriuojant, sergant kolitu, gastritu, plonosios žarnos uždegimu, sutrikus virškinimui dėl apsinuodijimo maistu.
Vaistinei žaliavai renkami prinokę vaisiai su vaiskočiais. Jie valgomi švieži ir perdirbti. Iš vaisių galima virti uogienes, o sudžiovintus naudoti arbatoms, kepiniams.
Vaisiai džiovinami saulės atokaitoje – iš 1 kg žalių vaisių gaunama apie 400–500 g sausos žaliavos. Stiklinei arbatos užtenka vieno arbatinio šaukštelio uogų, jeigu jos sumaltos – galima įdėti ir du šaukštelius.
Ievos preparatai gali sudirginti skrandį ar net sukelti viduriavimą, todėl pirmą kartą gerdami arbatą gurkšnokite ją iš lėto, visą dieną, antrą kartą jau galite jos išgerti daugiau.
Žolininkė Jadvyga Balvočiūtė