Įkalintas slaugytojas: „Už grotų patekome dėl teisininkų neišmanymo apie psichiatriją“(4)

Ko nepadarė Lietuvos psichiatrai rugsėjį Šiauliuose vykusioje konferencijoje, tai praėjusį penktadienį Klaipėdoje susirinkę padarė slaugytojai – priėmė rezoliucijos projektą dėl savo saugumo darbe, taip išreikšdami solidarumą su trim įkalintais Šiaulių psichiatrijos ligoninės slaugytojais. Psichikos slaugytojai įsitikinę, kad jų kolegos nuteisti be kaltės, o vienas iš kalinių savo nuomonę apie šalies psichiatrų vadovo doc. dr. Alvydo Navicko požiūrį į kalinčius slaugytojus atvirai išreiškė portalo žurnalistei atsiųstame laiške. 

Reklama

Įkalintas slaugytojas parašė redakcijai

Po rugsėjo 23 dieną Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos departamente įvykusios konferencijos „Vakarų Lietuvos medicinai“ paskelbus straipsnį „Lietuvos psichiatrai nepalaikė kolegos iš Šiaulių ligoninės, kurios darbuotojai pasodinti už grotų“ publikacijos autorė sulaukė vieno iš įkalintųjų, Romaldo Vainausko, laiško, kuriuo jis išreiškė savo bei kolegų reakciją į konferenciją, taip ir nepasiekusią savo tikslo.

„Lietuvos psichiatrai tikrai palaikė ir palaiko mus, o doc. Navickas tai nėra Lietuvos psichiatrai“, - rašoma laiške. Toliau išsamiai paaiškinęs, kad Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentui Alvydui Navickui buvo žinoma išsami 2008 metų liepos mėnesio įvykių Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos departamente analizė, R. Vainauskas tvirtina: „[...] doc. Navickui tikrai negalėjo stigti informacijos apie mūsų atvejį, kadangi jis buvo nagrinėjamas jau 2011-12-16. Savo žodžius galiu patvirtinti dokumentiniais įrodymais [...]. O konferencijos metu Šiauliuose doc. Navickas tiesiog pasielgė nekorektiškai kitų kolegų atžvilgiu, parodydamas nepagarbą ne tik mums, bet ir visiems susirinkusiems, sakydamas viešai netiesą (švelniai sakant)“.

Prezidentas atsiriboja?

Tam, kodėl doc. A. Navickas vengia pritarti rezoliucijai, R. Vainausko teigimu, esą yra labai paprastas paaiškinimas: „Pritardamas Šiaulių psichiatrinės ligoninės direktoriaus gerb. gyd. psichiatro E. Mikaliūno siūlytam rezoliucijos tekstui, jis praktiškai pripažintų VTPET gyd. ekspertų nekompetenciją su visomis iš to seksiančiomis pasekmėmis. Nors ta jų nekompetencija ir užsakomasis šališkumas, pažeidžiant ir ekspertų etiškumo principus, visiškai nėra paslaptis [...]“

Įkalintus slaugytojus smarkiai įžeidė minėtos konferencijos metu A. Navicko išsakyta mintis, kad trys Šiaulių slaugytojai vis dėlto galėjo sužaloti pacientą fizinio suvaržymo metu, už ką jie ir yra nuteisti. „Na žinote, jei taip samprotautų turgaus moterėlė, tai gal ir sutikčiau, - nuoskaudos neslepia jau beveik pusmetį už grotų leidžiantis R. Vainauskas, - moterėlė kalta, nes nieko nenutuokia apie žmogaus anatomiją ir fiziologiją. Bet šiuo atveju kalba docentas, gydytojas. Net ekspertas yra pasakęs, kad fiziškai neįmanoma tokius sužalojimus padaryti smūgiuojant rankomis ir kojomis ar ant jo šokinėjant. O jei vadovautumėmės docento teiginiais [...], tai, manau, tokiu atveju daugelis moterų, užgultos vyro meilės akto metu, turėjo mirtinai nukraujuoti, turėjo plyšti jų kepenys, blužnis ir visa kita“.

R. Vainauskas įsitikinęs, kad LPA prezidentas turįs interesą „atsiriboti nuo visko, kas vyksta“, ir „stengiasi tiesiog sąmoningai kenkti dėl neaiškių priežasčių ir principų“.

 Ar užtenka kompetencijos pareigoms?

Kadangi minėtos konferencijos metu doc. A. Navickas nepagailėjo kritikos šiauliečių parengtos rezoliucijos tekstui, ne kartą pareiškė, kad prezidentei ir teisininkams jokiu būdu nereikia rašyti apie alkoholinį delyrą, įkalintasis slaugytojas savo laiške žurnalistei stebėjosi: „Nuo kada advokatai sprendžia rezoliucijos punktų redakcijos tinkamumą, kai iš esmės yra reikalinga medicininė-psichiatrinė kompetencija tiems punktams redaguoti ar komentuoti? Tai yra psichiatrinis klausimas, psichikos ligų klinika, psichikos būklių analizė. Psichikos ligų diagnostika ir komentarai galimi tik medicininį išsilavinimą turinčių psichiatrų, kompetencijoje, o ne teisininkų. Dėl teisininkų neišmanymo medicinos ir psichiatrijos srityse mes ir patekome už grotų. O iš kolegų medikų mes ir tikimės atitinkamų būklių ir diagnozių išaiškinimo, apibrėžimo, sukonkretinimo patiems teisininkams, valdžiai ir visai visuomenei“, - aiškino R. Vainauskas.

Šiauliuose vykusios konferencijos metu doc. dr. A. Navickas rezoliucijos nepasirašė visų pirma todėl, kad kategoriškai nesutiko paskleisti žinios, kad delyro būsenoje esančio ar buvusio paciento žodžiais negalima tikėti. Tokia Lietuvos psichiatrų vadovo pozicija kalinčiam slaugytojui atrodo keista: „Susidaro komplikuota situacija - tikime pacientu, kuris komentuoja savo alkoholinės psichozės epizodą, ir atmetame dešimties ar net daugiau slaugytojų parodymus. Taip pat doc. Navickas netiki nepriklausomo med. eksperto gerb. prof. habil. dr. Garmaus išvada, kad tokių sužalojimų, kurie diagnozuoti psichoziniam pacientui, fiziškai sukelti negalima, kam pritarė ir teismo medicinos ekspertas H. Daujotas. Docentas netiki ir gyd. S. Naudžiūnu, kuris nurodo, kad 2008-07-03 5 val. ryto pacientas nusiskundimų neišsakė, jokių sumušimų ar mėlynių ant kūno nebuvo“.

Apibendrindamas savo mintis R. Vainauskas pareiškė, kad doc. A. Navickas „net psichiatrijos mokslu nebetiki“. „Dabar matau, kad tiek aš su kolegomis, tiek mūsų ligoninės administracija ir gydytojai be reikalo kreipėsi į doc. Navicką, tikėdamiesi konstruktyvaus darbo. Matyt, doc. Navickui trūksta kompetencijos priimti sprendimą dėl psichiatrų rezoliucinio projekto. Kažin, ar toks kompetencijos deficitas netrukdo eiti LPA prezidento pareigas?“, - iškėlė klausimą kalintis Šiaulių psichiatrinės ligoninės slaugytojas.

Kameros saugumo neužtikrina

Šiauliuose rugsėjį psichiatrams taip ir nepriėmus rezoliucijos, galėjusios leisti bent tikėtis išteisinimo įkalintiems slaugytojams, jų kolegos nusprendė tokį dokumentą parengti patys, ir be gydytojų pagalbos. Praėjusį penktadienį Lietuvos slaugos specialistų organizacija ir jai nepriklausantys slaugytojai savo žodį ištesėjo. Konferencija ir prasidėjo nuo pranešimų apie slaugytojų saugumą ir nesaugumą savo darbe.

Klaipėdos universiteto slaugos mokslų daktarė Natalja Istomina pabrėžė, kad saugumui užtikrinti vaizdo kamerų psichiatrijos ligoninėse nepakanka. Daktarės teigimu, jos leidžia tik įrodyti, kad smurtas prieš pacientus nebuvo panaudotas, bet pačių darbuotojų nuo pacientų smurto neapsaugo. „Tokiam pacientui yra visiškai vienodai, gali būti ir šimtas kamerų, bet jis vis tiek gali smurtauti“, - sakė N. Istomina.

Daktarės pastebėjimu, Lietuvoje psichiatrinės ligoninės nuo paprastų praktiškai niekuo nesiskiria – nebent grotomis ant langų. „O darbuotojams reikia sukurti saugią aplinką ir apmokyti, kaip elgtis paciento smurtavimo atveju – rėkti, slėptis, saugoti savo sveikatą ir gyvybę? Pavyzdžiui, užsienyje yra specialios durys, slaugytojas pabėga, uždaro duris ir ištraukia rankeną. Ir pacientas lieka uždarytas“, - kalbėjo N. Istomina.

Pareikalavo peržiūrėti šiauliečių bylą

Tačiau pirmąjį žingsnį dėl savo pačių saugumo Lietuvos slaugytojai jau žengė – priėmė rezoliucijos projektą, adresuotą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos bei socialinės apsaugos ir darbo ministrams, Sveikatos apsaugos komiteto pirmininkui, teisingumo ministrui, teismo pirmininkui, generaliniam prokurorui.

Rezoliucijoje slaugytojai aprašė ūmios psichinės būsenos simptomatiką bei fizinio suvaržymo taikymo aplinkybes, nurodė, kad būdamas tokios būsenos pacientas „gali klaidingai interpretuoti kaip agresiją prieš jį ir apkaltinti darbuotoją atlikus nusikalstamą veiką“.

Atsižvelgiant į nesaugią slaugytojų darbo aplinką konferencijos dalyviai rezoliucijoje pasiūlė problemų sprendimo būdus: įvertinti slaugytojų ir kito slaugos personalo darbo riziką ir valstybės lėšomis apdrausti didelės rizikos vietoje dirbančius slaugytojus ir kitą slaugos personalą; parengti ir įteisinti saugaus fizinio suvaržymo standartą; organizuoti respublikinį forumą tema „Psichikos sveikatos slaugytojo darbo aplinka“; apie visus ginčytinus įvykius, kuriuose nukentėjo pacientas arba personalas, informuoti sveikatos priežiūros įstaigas.

Taip pat pareikalavo nuteistųjų slaugytojų Romaldo Vainausko, Andriaus Kalniko ir slaugytojo padėjėjo Tomo Pelecko išsamaus ir objektyvaus bylos peržiūrėjimo.

Ligita Sinušienė

ligita@vlmedicina.lt