Ilgalaikis stresas vaikystėje padidina jautrumą skausmui

Manoma, kad vaiko patirtas stresas gali tapti lėtinių skausmų ateityje priežastimi. Be to, dėl ilgalaikio streso vaikystėje gali padidėti suaugusiųjų jautrumas skausmui.

Tyrė žiurkių reakciją į skausmą

Didelį rūpestį medikams kelia lėtinis skausmas, kuris gali būti potrauminio stresinio sindromo (PTSS) komplikacija. Tačiau jo priežastys, kilmė bei ryšys su stresu, taip pat ir patirtu ankstyvuoju gyvenimo periodu, nėra aiškūs.

Kalifornijos mokslininkai analizavo, kaip ankstyvas stresas pakeičia žiurkių reakciją į skausmą. Eksperimente žiurkių jaunikliams stresas buvo sukeliamas atskiriant juos nuo motinų, pakeičiant gyvenimo sąlygas ir nepakankamai maitinant.

Užaugusių jauniklių reaktyvumas skausmo dirgikliams buvo daug didesnis. Be to, į nežymias stresines situacijas jie reagavo garso forma, kas vėliau padidino jų reaktyvumą skausmui.

Mokslininkai aiškina, kad padidėjęs reaktyvumas skausmui yra susijęs su katecholaminais - organiniais junginiais, dalyvaujančiais individo „puolimo arba atsitraukimo“ reakcijose. Taip pat citokinais, kurie svarbūs organizmo uždegiminiam atsakui. Tokiu būdu reaktyvumą skausmui lemia neuroendokrininės ir imuninės sistemos sąveika bei homeostazės balansas, kurie gali pakisti dėl ankstyvoje vaikystėje veikiamų stresinių faktorių.

Įdomu tai, jog sustabdžius katecholaminų ir citokinų poveikį, streso paveiktų žiurkių jauniklių jautrumas skausmui sumažėdavo.

Tyrimo rezultatai bus panaudoti siekiant anksti diagnozuoti ir gydyti pacientus, kuriems rizika vystytis lėtiniam skausmui yra didelė.

Naujausi moksliniai tyrimai parodė, kad naujagimiams, kurių motinos pergyveno stresines situacijas, gimdymo metu pasireiškia dirglumas, kuris susijęs su padidėjusia geno CRF1, atsakingo už nerimą ir stresą, ekspresija.

Žaloja ir asmenybę

Gydytojas psichoterapeutas, individualios psichologijos analitikas Viktoras Šapurovas sako, kad potrauminio streso sutrikimas pasireiškia kaip pavėluota ar užsitęsusi reakcija į labai pavojingą ar ilgai trukusį stresinį įvykį.

„Tai gali būti netektis, teroro aktas, prievartavimas, kankinimas, blogiau būna, kai tai kartojasi ar užtrunka. Vaikystėje tai gali būti gyvenimas šeimoje, kur vaikas patiria nuolatinį stresą, diskomfortą dėl šeimos konsteliacijos (kasdien jį supančių žmonių) konfliktiškų, sutrikusių santykių. Ši situacija žmogų labiau žaloja. Jei jau pakankamai stipri brandaus amžiaus asmenybė pakliūva į stresinę situaciją, vaikystėje patirtas ilgalaikis stresas sunkiai žaloja asmenybę“, - sako psichoterapeutas V. Šapurovas.

Pasak specialisto, potrauminio streso sutrikimas pasireiškia vis sugrįžtančiais prisiminimais apie stresinę situaciją, nemaloniais sapnais, emocijų blankumu, atsiskyrimu nuo žmonių, pasitenkinimo gyvenimu nebuvimu.

„Paprastai kenčiantis žmogus vengia prisiminti stresinius įvykius. Žmogus yra dirglus, baimingas, neretai jį vargina nemiga, nerimas, prislėgtumas, kartais nenoras gyventi. Neretas yra piktnaudžiavimas alkoholiu ar kitomis medžiagomis“, - teigia individualios psichologijos analitikas.

Medikas įžiūri streso ir skausmo ryšį. „Potrauminio streso sutrikimas blogina atsparumą naujiems stresiniams išgyvenimams, taip pat ir skausmui. Šie žmonės sunkiau pakelia skausmą; skausmo jautimas paprastai užsitęsia. Jie kankinasi, jaučia beviltiškumą kovodami su skausmu. Tokia eiga gali lemti darbingumo ilgalaikį sutrikimą, net ir neįgalumą. Šio tyrimo rezultatai įdomūs, manau, bus vertingi ne tik psichoterapeutų, bet ir kitų specialistų praktikoje“, - sako V. Šapurovas.

Šaltinis

Stress in the adult rat exacerbates muscle pain induced by early life stress, Pedro Alvarez, Paul G.Green, Jon D.Levine, published in Biological Psychiatry, 23 May 2013.