Implantavus širdies stimuliatorių būklė negerėja. Ką daryti?

Klausimas. Jau antri metai mamai implantuotas širdies stimuliatorius. Tačiau ji jaučiasi blogai: skausmai krūtinės srityje, į lovą guldantys priepuoliai, siaubingas blogumas. Stimuliatorių implantavęs gydytojas jį vis pareguliuoja, tačiau rezultato nėra. Ką mums patartumėte daryti? Ar galima konsultacija Jūsų poliklinikoje žmonėms iš tolimojo Prienų rajono?.. Eglė, 40 m.

Reklama

Atsako Jūrininkų ligoninės Širdies aritmijų rentgenodiagnostikos ir chirurginio gydymo laboratorijos vadovas habil. dr. Algimantas Kirkutis

Pastovi širdies elektrostimuliacija – tai suretėjusio širdies ritmo gydymo metodas, kurio metu širdies veikla paskatinama su implantuoto į ligonio organizmą elektrokardiostimuliatoriaus (EKS) pagalba. Stimuliatoriaus sugeneruotas elektros impulsas širdies raumenį pasiekia ir jį sužadina per laidą, nutiestą  kraujagyslėmis į širdies vidų. Atsižvelgiant į širdies pakenkimą ir jo laipsnį į širdies kameras, implantuojamas vienas, du, o atskirais atvejais trys ir daugiau laidų.

Implantuotas į ligonio organizmą stimuliatorius vykdo dvi funkcijas. Pirma – per implantuotus į širdį laidus jis stebi širdies veiklą. Tam be perstojo į EKS darbą valdančio kompiuterio mikroprocesorių registruojami procesai, vykstantys širdies susitraukimo metu. Antra – kai procesorius negauna impulso, pranešančio jam apie tai, kad reikiamu laiku įvyko širdies susitraukimas, jis automatiškai per tuos pačius į širdį implantuotus laidus paleidžia stimuliatoriaus sugeneruotą elektros impulsą, kuris priverčia širdį susitraukti ir atlikti savo darbą. Kadangi laidų nutiesimo į širdį ir EKS implantavimo operacija yra sudėtinga manipuliacija širdies viduje, ligoniui susidaro klaidingas įspūdis, kad po tokios operacijos visos širdies ligos praeis. Deja, ši operacija – tai tik širdies ritmo padažninimo metodas, kuris sudaro geras galimybes toliau gydyti širdies ligas medikamentais ar atlikti kitas jam reikalingas širdies operacijas. Tai lyg pamatas namui, ant kurio reikia pastatyti geras sienas, stogą ir kt. Pastovi širdies stimuliacija sudaro galimybę gydytojams saugiai skirtį ligoniui reikalingus širdį veikiančius medikamentus nebijant širdies ritmo suretėjimo. Žinoma, kada širdis pati nepajėgia sužadinti savęs ir nustoja plakusi, EKS yra vienintelė galimybė išgelbėti ligonio gyvybę.

Konkrečiai atsakant į skaitytojos klausimą galima įtarti, kad šalia širdies ritmo suretėjimo problemos, kuri jau yra kompensuota su EKS pagalba, jos mamą vargina atsiradusi dar viena  širdies liga. Todėl neatidėliojant reikia įvertinti atsiradusių širdies skausmų priežastį. Dažniausia tokių nusiskundimų priežastis yra blogas miokardo (širdies raumens) aprūpinimas jį maitinančiu krauju. To priežastimi yra kliūtis, trukdanti tekėti kraujui kraujagyslėmis. Esant tokiai patologijai, atsižvelgiant į klinikinę situaciją, pagreitinus širdies ritmą arba jį suretinus su EKS pagalba, galima netiesioginiu būdu tik trumpam kiek palengvinti kraujotaką širdies kraujagyslėmis. Deja, tai tik iš dalies pagerina ligonio būklę. Norint problemą spręsti iš esmės, reikia pašalinti kraujo tekėjimui trukdančią kliūtį. Tam būtina atlikti širdies zondavimą, kurio metu bus įvertinta širdies kraujagyslių būklė ir parinktas reikiamas gydymas.

Nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, ligonius iš visos Lietuvos širdies ritmo sutrikimų gydymo klausimais konsultuoju antradieniais ir penktadieniais Klaipėdos jūrininkų ligoninės septintame aukšte esančioje Širdies aritmijų rentgenodiagnostikos ir chirurginio gydymo laboratorijoje.

Smulkesnė informacija suteikiama tel. 846491018.

vlmedicina.lt