Imunoterapija – panacėja ar vienas iš vėžio gydymo būdų?

Imunoterapija, seniai naudojamas vėžio gydymo būdas, yra grindžiamas žmogaus organizmo imuninio atsako mobilizavimu kovai su šia klastinga liga. Šiuo metu šis gydymo būdas sulaukė ypatingo susidomėjimo. Į ligonines atkeliavo ypač efektyvi imunotaikinių terapija, o visai neseniai registruota dar viena nauja vėžio gydymo strategija – biotechnologiniais metodais patobulintos T ląstelės, skirtos kovai su vėžiu, dar žinomos kaip CAR T. Praeitais metais mokslininkai, padarę proveržį vėžio imunoterapijoje, buvo apdovanoti medicinos srities Nobelio premija.

„Jei sugebėsime aktyvuoti imuninių ląstelių paviršiuje mažas ir svarbias molekules, kurios buvo užslopintos vystantis vėžiui, imuninis atsakas atsigaus, – sako Nacionalinio vėžio instituto (NVI) laikinoji vadovė prof. Sonata Jarmalaitė. – Taip veikia naujos kartos imunotaikinių terapija, jau registruota ir taikoma metastazavusio kai kurių lokalizacijų vėžio gydymui. Atkūrus imuninį atsaką natūraliai vyks vėžinių ląstelių pašalinimas. Net ir tada, jei nėra identifikuotas vėžio židinys, imuninės ląstelės jį suras ir pašalins.“

Kita vertus, imunoterapija labai plati sritis, apie ją reikia daug kalbėti, aiškinti visuomenei. Tai ir seniai vėžio gydymui naudojamos imuninės sistemos molekulės (interferonai ar interleukinai), tai ir aktyvintos imuninės sistemos ląstelės (T limfocitai ar dendritinės ląstelės), onkolitiniai virusai ir, galiausiai, naujoji – imunotaikinių terapija. Dauguma priešvėžinio imuniteto skatinimo būdų dar yra tyrimų etape, tačiau visuomenė turi žinoti, kurlink eina vėžio gydymas.

„Žmonės, išgirdę apie naują terapiją, dažnai galvoja, kad ji išgydys būtent jo vėžį ir labai nusivilia, išgirdę, kad tai ne jam. Imunoterapija veikia ne visus navikus, dažniausia skiriama esant išplitusiai, labiausiai organizmą pažeidusiai ligai kontroliuoti. Lietuvoje turime tris registruotus imunotaikinių vaistus, skiriame juos ir labai džiaugiamės galėdami pagal numatytus protokolus taikyti šį naują gydymo būdą,“ – sako prof. S. Jarmalaitė.

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) atliktos pacientų apklausos rezultatus, kurie buvo išplatinti ir susilaukė atgarsio viešojoje erdvėje, profesorė vertina puikiai. „Sergantieji domisi naujais gydymo būdais, na, o gydytojai, informuodami kas 10 pacientą apie galimybę taikyti Lietuvoje registruotą imunoterapiją, elgiasi teisingai, – sako prof. S. Jarmalaitė. – Šiandien imunoterapija yra kompensuojama tik kelių lokalizacijų pažengusių stadijų ar metastaziniam vėžiui gydyti – ne daugiau kaip dešimtadaliui pacientų. Vadinasi, visi pacientai, kuriems šis gydymas tinka, gauna reikiamą informaciją.“

Pasak prof. S. Jarmalaitės, NVI mokslininkai atlieka dendritinių ląstelių terapinio potencialo tyrimus. „Apie tai informacijos galima rasti mūsų tinklapyje, – sako profesorė. – Eksperimentinio gydymo pacientams nesiūlome, bet labai tikimės greitu laiku pradėti dendritinių ląstelių, skiriamų su įprastine terapija, klinikinį tyrimą. Tyrimo rėmuose mūsų pacientai galės gauti šį inovatyvų gydymą nemokamai, o NVI specialistai įvertins jo klinikinę naudą.

Per paskutiniuosius metus imunoterapija, kaip pažengusio ar metastazavusio vėžio gydymo būdas, užėmė tvirtas pozicijas tarptautiniuose gydymo standartuose. Ekspertų teigimu, apie 2025 m. imunoterapija taps viena iš dominuojančių vėžio sisteminės terapijos rūšių. Labai tikimės, kad Lietuvos ligonį pasieks vis daugiau šių pažangių priešvėžinių vaistų.“

Imunoterapijos veikimo principai

„Imunoterapija – tai medikamentino gydymo būdas, kuriuo siekiama aktyvinti paties organizmo priešvėžinį atsaką arba, kitais žodžiais tariant, aktyvinti priešvėžinį imunitetą, – sako NVI Klinikinių tyrimų laboratorijos vedėjas gydytojas chemoterapeutas dr. Vincas Urbonas. – Pati šio gydymo koncepcija skiriasi nuo kitų sisteminės terapijos rūšių (chemoterapijos, taikinių terapijos), nes imunoterapija vėžį veikia netiesiogiai, bet aktyvindama T limfocitus, kurie ir „kovoja“ su vėžinėmis ląstelėmis.“

Atradus ant vėžio bei imuninės sistemos ląstelių paviršiaus esančias molekules, imuninės patikros slopiklius, kontroliuojančius imuninio atsako intensyvumą bei stiprumą, buvo sukurti vaistai, įgalinantys aktyvinti jau esamą priešvėžinį organizmo imunitetą. Šiuo metu imuninės patikros slopikliai (angl. immune checkpoint inhibitors) sudaro priešvėžinės imunoterapijos pagrindą.

„Imuninės patikros slopikliai arba imunotaikinių vaistai – tai monokloniniai antikūnai, kurie specifiškai jungiasi prie tam tikrų struktūrų, esančių T limfocito ar vėžinės ląstelės paviršiuje, kurios dalyvauja priešvėžinio imuninio atsako slopinime, – sako dr. V. Urbonas. – Prisijungę prie šių struktūrų, šie antikūnai tarsi “išjungia” imuninio atsako slopinimą, ko pasėkoje T limfocitai tampa vėl aktyvūs.“

Pasak dr. V. Urbono, skiriama keletas imuninės patikros slopiklių rūšių (anti-PD-1, anti-PDL-1, anti-CTLA-4), kurie šiuo metu yra Europos medicininės agentūros bei JAV Maisto bei vaistų agentūros patvirtinti kaip efektyvūs bei veiksmingi ir plačiai naudojami gydant pažengusius bei metastazavusius įvairių lokalizacijų vėžinius susirgimus. Šiuo metu Europoje bei JAV yra šeši registruoti imuninės patikros slopikliai: nivolumab, pembrolizumab, durvalumab, ipilimumab, atezolizumab ir avelumab.

Ne visų lokalizacijų vėžiui tinka

„Šiuo metu imuninės patikros slopikliai plačiai taikomi gydant išplitusius ar metastazavusius plaučių, inkstų, šlapimo pūslės, galvos-kaklo, kepenų bei odos vėžius (melanomą, Merkelio karcinomą), kraujo vėžius, taip pat ir kitų lokalizacijų vėžius, turinčius taip vadinamą mikrosatelitų nestabilumą arba, kitaip tariant, baltymų, kurie saugo ląstelės genetinės medžiagos stabilumą, stoką, – aiškina dr. V. Urbonas. – Pagrindinis šių vaistų privalumas yra tas, kad teigiamas atsakas į gydymą gali trukti ne vienerius metus, ko nepavyksta pasiekti gydant kitais sisteminiais priešvėžiniais medikamentais.“

Kaip ir kiekvienas gydymo metodas, imunoterapija sukelia nepageidaujamų reiškinių, be to, ne kiekvienam pacientui šis gydymo būdas yra veiksmingas. Nepageidaujami reiškiniai dažniausiai yra susiję su imuninės sistemos aktyvinimu. „Suaktyvinti T limfocitai gali pažeisti ir normalias organizmo ląsteles, sukeldami vadinamąsias autoimuninio pobūdžio reakcijas. Dažniausiai pažeidžiama oda (įvairūs bėrimai), gleivinės (viduriavimas), gali būti pažeidžiamos endokrininės liaukos, kepenys, plaučiai, kitos organizmo struktūros, – sako gydytojas chemoterapeutas. – Labai ryškių pažeidimų pasitaiko pakankamai retai ir imunoterapija paprastai toleruojama ženkliai geriau nei chemoterapija bei taikinių terapija, tačiau šie pacientai turi būti aktyviai stebimi gydytojo onkologo ir atsiradus šalutiniams reiškiniams adekvačiai gydomi.“

Ateities perspektyvos bei esamos galimybės

Šiuo metu Lietuvoje yra galimybė skirti imuninės patikros slopiklius pacientams, sergantiems melanoma, inkstų bei plaučių vėžiu. „Norėtųsi tikėtis, kad artimoje perspektyvoje šių vaistų prieinamumas mūsų pacientams gerės ir mes turėsime panašias galimybes kaip ir mūsų kolegos Vakarų Europoje bei JAV,“ – sako dr. V. Urbonas.

Daktaras primena, jog ne visiems pacientams imunoterapija yra efektyvi ir tai yra vienas iš šiuolaikinio mokslo iššūkių, ieškant šio reiškinio priežasčių. „Pasaulyje vyksta daug klinikinių tyrimų, kurių tikslas rasti būdų kaip padidinti atsaką į šį gydymą. Klinikiniuose tyrimuose bandomi esamos imunoterapijos bei kitų vėžio gydymo metodų (radioterapijos, chemoterapijos, taikinių terapijos) deriniai, kuriami nauji imunoterapiniai vaistai. Puikiu klinikiniu efektu pasižymi biotechnologiniais metodais aktyvintos imuninės sistemos T ląstelės arba CAR T. Ši ląstelių terapija registruota kraujo vėžio gydymui, bet vyksta klinikiniai bandymai ir gydant kitų lokalizacijų navikus.

Imunoterapija turi didelį potencialą padaryti ženklų proveržį vėžio gydyme. Džiaugiamės, galėdami skirti šį gydymą pažengusiu vėžiu sergantiems pacientams, kuriems anksčiau neturėjome efektyvių vaistų.

Naudodamasis proga, norėčiau dar kartą priminti, jog vėžį gydyti reikia tik registruotais, tarptautiniuose gydymo standartuose siūlomais gydymo metodais, kurie taikomi ir Lietuvos onkologines paslaugas teikiančiose gydymo įstaigose.