Inkstų akmenligės riziką galima nustatyti patikimiau

Inkstų akmenlige sergantiems pacientams išlieka nemaža ligos atsinaujinimo rizika. Vienas patikimiausių metodų šiai rizikai įvertinti yra šlapimo tyrimas, nustatant jame įvairių medžiagų koncentraciją.

Reklama

Patikimiau analizę atlikti du kartus

Iki šiol nebuvo bendros nuomonės, ar šią analizę reikia atlikti vieną kartą, ar du kartus surenkant paciento paros šlapimą. Neseniai paskelbto tyrimo duomenys rodo, jog du kartus atlikta analizė riziką nustato kur kas patikimiau.

Retrospektyvinėje analizėje tirti 813 pacientų, kurių vidutinis amžius buvo 53 metai. Per dešimties dienų laikotarpį tiriamieji du kartus per 24 valandas rinko šlapimą analizei. Abu šlapimo mėginiai lyginti tarpusavyje.

Paaiškėjo, jog net 40 proc. pacientų abiejų mėginių tyrimo rezultatai iš esmės skyrėsi. Tai reiškia, kad pacientams, kurių tyrimo rezultatai normalūs, išliko didelė tikimybė, jog antro tyrimo rezultatai neatitiks normos.

Paros šlapimą tiria ligoninėje

Gydytojas urologas med. dr. Mindaugas  Danilevičius „Vakarų Lietuvos mediciną“ informavo, kad pagal sudėtį akmenys (kitaip konkrementai) gali būti: kalcio oksalatai (75 proc.), kalcio fosfatai (10 proc.), uratai (5 proc.), cistininiai (iki 1 proc.) ar ksantininiai (iki 1 proc.).

Akmenligės diagnostika remiasi bendru kraujo tyrimu (tiriami kalcis, albuminas, kreatininas, šlapimo rūgštis, kalis, bifosfonatai, paratiroidinis hormonas), šlapimo tyrimu, ultragarsiniu ištyrimu (jo metu mažų konkrementų galima ir nepastebėti!), rentgenologiniu ištyrimu (uratinių ir ksantininių konkrementų taip pat nematysime!), retrogradine pielograma (rentgenologinis tyrimas, kurio metu vizualizuojame šlapimtakį bei inksto geldelę), rečiau endoskopiniais tyrimais bei magnetiniu rezonansu. Paprasčiausias ir dažniausiai atliekamas tyrimas – bendras šlapimo tyrimas.

„Renkant ir tiriant paros šlapimą, kaip buvo daroma minėto tyrimo metu, paprastai vertiname šlapimo kiekį, terpę (pH), šlapimo rūgšties kiekį, kalcio bei natrio druskas, oksalatus, citratus bei kreatininą. Paros šlapimą mūsų praktikoje tiriame dažniausiai gulint ligoniui stacionare, teoriškai įmanoma tai atlikti ir ambulatoriškai, tačiau tuo turėtų užsiimti šeimos gydytojai. Esant reikalui tyrimą kartojame, tačiau ne visada. Vertinant tyrimą kelis kartus, be abejo, atsakymai gali šiek tiek skirtis,  kaip ir atliekant kitus tyrimus ar echoskopiją kelis kartus iš eilės. Visuomet patartina tyrimus kartoti, kadangi kai kurie faktoriai (ypač dietos pakitimai ir suvartotas skysčių kiekis), taip pat vartojami medikamentai gali iškreipti tyrimo rezultatus“, - pasakojo M. Danilevičius.

Tai, kad randama kalcio bei natrio druskų, oksalatų ar citratų, rodo, jog rizika susirgti akmenlige kur kas didesnė nei nesant jų paros šlapime.

Pusei pacientų akmenligė kartojasi

Gydytojas urologas med. dr. Mindaugas  Danilevičius informavo, kad inkstų akmenlige serga net 5 proc. gyventojų.  Kiek dažniau vyrai nei moterys, kur kas rečiau vaikai. Didžiausias sergamumas - 30–50 metų amžiaus grupėje.

„Svarbu tai, jog pusė pacientų šia liga serga vieną kartą gyvenime, o kitai pusei pacientų išgydyta akmenligė kartojasi ne vieną kartą“, - pabrėžė urologas.

Pastebėta, jog akmenlige serga dažniau kalnuotuose karštuose bei sausose vietovėse gyvenantys žmonės, industrinės pramonės rajonuose. Taigi ši patologija priklauso nuo geografinės padėties, amžiaus, suvartojamo skysčio kiekio ir kt.

Kaip nesusirgti antrą kartą

Akmenligės profilaktika, - informavo M. Danilevičius, - gali sumažinti riziką pakartotinai susirgti šia liga.

„Priklausomai nuo konkremento sudėties (jei tokį ligonis išsišlapino ir jis buvo ištirtas) parenkama atitinkama dieta, kurios pacientas turi laikytis, patartina vartoti gausiai skysčių. Visa tai padeda užkirsti kelią akmenligės atsinaujinimui ar naujos ligos atsiradimui“, - patarė medicinos mokslų daktaras.

vlmedicina.lt

Šaltinis

J Endourol 2013 Feb 14;27(3)374-378, KA Healy, SG Hubosky, DH Bagley