Inkstų ligos: kaip jų išvengti ar sulėtinti progresavimą(2)

Inkstas -  tai pilvo ertmėje esantis porinis organas, kuris labai svarbus organizmo vidinės terpės stabilumo (homeostazės) palaikymui. Žmogus turi du pupelės formą primenančius inkstus, kurie šalina  iš organizmo  nereikalingas medžiagas bei skysčio perteklių, palaiko mineralų, rūgščių ir šarmų  pusiausvyrą, gamina, skaldo, aktyvina daug hormonų, dalyvauja kalcio ir fosforo apykaitos reguliavime, užtikrina normalų kraujo spaudimą.

 Kuo svarbūs inkstai

 Sutrikus inkstų veiklai, sutrinka ir normali mūsų organizmo veikla - organizmas nebesugeba išsivalyti nuo kenksmingų medžiagų apykaitos produktų, vadinamųjų ureminių toksinų, todėl jie ima kauptis žmogaus kraujuje, patenka ir į smegenų kraujotaką, tai lemia blogą žmogaus savijautą, atsiranda pykinimas, dingsta apetitas, žmogus gali pradėti vemti. Ilgainiui inkstai pradeda gaminti mažiau šlapimo, todėl skysčių perteklius kaupiasi  organizme, žmogus pradeda mažiau šlapintis, tinti. Sutrikus skysčių šalinimui iš organizmo, taip pat  hormonų veiklai, didėja kraujo spaudimas, o tai didina širdies ligų riziką.

 Inkstai  dalyvauja ir kraujo raudonųjų kūnelių gamyboje. Normalaus hemoglobino lygį užtikrina inkstuose gaminamas harmonas eritropoetinas. Sutrikus inkstų darbui, mažėja ir šio hormono, todėl per tam tikrą laiką inkstų nepakankamumu sergančiam žmogui vystosi mažakraujystė.

 Klastingos lėtinės inkstų ligos

 Kas dešimtas suaugęs žmogus serga lėtine inkstų liga. Tai klastinga liga, nes dažniausiai nesukelia jokių jutimų sergančiajam. Lėtinė inkstų liga dešimtis kartų didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Tai sukelia priešlaikę mirtį. Prognozuojama, jog pasaulyje iki 2015 metų dėl lėtinių inkstų ir širdies bei kraujagyslių ligų mirs 36 mln. žmonių.

 Tai pavojinga liga, nes gali sukelti inkstų nepakankamumą. Pasaulyje apie 2 mln. žmonių dializuojami ir jų skaičius toliau didėja.

 Gera žinia, jog  anksti diagnozavus lėtinę inkstų ligą ir pradėjus gydymą, galima sustabdyti inkstų nepakankamumo vystymąsi ir sumažinti širdies bei kraujagyslių ligų riziką.

 Didžiausią pavojų susirgti lėtine  inkstų liga  turi žmonės, kuriems padidėjęs kraujospūdis, kurie serga cukriniu diabetu, ateroskleroze, dažnais inkstų geldelių uždegimais, inkstų akmenlige.

 Todėl labai svarbu laiku gydyti visas ligas, galinčias pabloginti inkstų darbą, o jam sutrikus kreiptis į  inkstų gydytojus, siekiant išvengti inkstų nepakankamumo.

 Tuo tikslu kiekvienais metais kovo mėnesį yra skelbiama Pasaulinė inkstų diena, kurios tikslas - informuoti visuomenę apie šią klastingą ligą, siekiant laiku ją diagnozuoti, sulėtinti jos progresavimą ar  laiku nustačius rizikos veiksnius net jos išvengti.

 Toliau nurodyti klausimai padės žmonėms įvertinti, ar jie

priklauso rizikos grupei susirgti lėtine inkstų liga.

 Klausimai:

1. Turite padidėjusį kraujospūdį?

2. Sergate cukriniu diabetu ar ateroskleroze?

3. Sergate inkstų liga ar jūsų šeimoje yra sergančių inkstų ligomis?

4. Vartojate daug vaistų nuo skausmo?

5. Rūkote?

6. Turite antsvorio?

 Jei jūs teigiamai atsakėte nors į vieną iš šių klausimų, turėtumėte kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jis atliks tyrimus, parodančius jūsų inkstų darbą (šlapimo tyrimą, kreatinino kraujuje tyrimą, apskaičiuos inkstų darbo greitį – vadinamąjį kreatinino klirencą ) ir esant pirmiesiems inkstų ligos požymiams, esant reikalui nukreips jus pas inkstų ligų specialistą – nefrologą, kuris atliks detalesnį ištyrimą, paskirs gydymą.

 Kuo mes patys galime padėti savo inkstams?

 1.Aktyviai sportuokite vengdami antsvorio.

2.Jei rūkote – meskite.

3. Jei sergate cukriniu diabetu, kuo geriau koreguokite cukraus kiekį kraujyje.

4. Esant padidėjusiam kraujospūdžiui, reguliariai vartokite vaistus, siekdami išlaikyti tikslinį kraujo spaudimą.

5. Nerūkykite.

6. Naudokite pakankamą skysčių kiekį.

7. Venkite dažno ar ilgalaikio didelių kiekių vaistų nuo skausmo vartojimo.

8. Jei priklausote rizikos grupei susirgti lėtine inkstų liga – kreipkites į specialistą – nefrologą.

Viltis pasveikti yra

 Bet net jei jums nustojo dirbti inkstai, išeitis yra - pakaitinė inkstų terapija. Tai metodas, kai pagalbinėmis medicininėmis priemonėmis žmogaus kraujas išvalomas nuo kenksmingų medžiagų, o organizmas - nuo skysčių pertekliaus. Yra keli būdai, kuriais galima pavaduoti inkstų darbą- tai peritoninė dializė bei hemodializė. Dar naujoviškesnis bei fiziologiškiausias būdas - inkstų transplantacija, kurios metu iš donoro sergančiajam inkstų nepakankamumu žmogui persodinamas  vienas sveikas inkstas, kuris visiškai pakeičia susirgusiųjų inkstukų darbą. Tokiu būdu žmogus tampa sveikas, jam nebereikia dializių ir jis vėl gali gyventi visavertį gyvenimą.

 Nuo 1999 m. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, daugėja inkstų transplantacijų skaičius. Tai rodo ne tik kokia aktuali ir opi tampa inkstų ligų problema visame pasaulyje, bet kartu  mokslo pažangą šioje srityje bei  suteikia sergantiems galutiniu inkstu nepakankamumu pacientams naują viltį pasveikti.

 Linkime, jog jūsų inkstai būtų sveiki.

 Gintarė Bagdonavičiūtė,

 Respublikinės Klaipėdos ligoninės  gydytoja  nefrologė