Insultą sukeliantis prieširdžių virpėjimas: grėsmė, kurią galima valdyti

Prieširdžių virpėjimas (PV) yra viena tų ligų, kuri gali padaryti negrįžtamos žalos žmogaus sveikatai. Skaičiuojama, kad iš 15 mln. insulto atvejų, kurie įvyksta visame pasaulyje, net 20 proc. kyla būtent dėl prieširdžių virpėjimo. Medikų teigimu, šia liga sergantys pacientai turi ypač atidžiai klausyti gydytojų nurodymų ir rūpintis savo sveikata.

Reklama

Prieširdžių virpėjimas yra širdies ritmo sutrikimas, kuris pasireiškia nereguliariu, dažniausiai greitu širdies plakimu. Higienos instituto duomenimis, 2018 metais Lietuvoje sergančių PV buvo daugiau nei 80 tūkst. ir sudarė net 3 proc. gyventojų populiacijos.

Labai svarbu tinkamai gydyti PV, kadangi jis gali ne tik neigiamai paveikti pacientų gyvenimo kokybę, bet ir sukelti širdies nepakankamumą ar insultą. Su PV susijęs insultas gali būti ypač pavojingas – pacientai dvigubai dažniau tampa nedarbingais ir dažniau miršta, nei nuo kitų priežasčių sukelto insulto.

Tinkamas gydymas sumažina insulto riziką

Medikų nuomone, prieširdžių virpėjimo komplikacijų prevencijai labai svarbu kontroliuoti ir širdies susitraukimų dažnį, ir patį ritmą, ir neleisti ligai toliau progresuoti. Svarbiausia gydymo užduotis – užkirsti kelią trombams ir insultams.

Iki 2009 m., kol nepasirodė pirmieji inovatyvių vaistų studijų rezultatai, pagrindinis prieširdžių virpėjimo gydymo pasirinkimas buvo varfarinas, priklausantis vitamino K antagonistų vaistų grupei. Pasak profesoriaus Aro Puodžiukyno, tuo laikotarpiu nebuvo geresnės gydymo alternatyvos ir jis padėjo išgelbėti šimtus tūkstančių gyvybių, tačiau tuo pačiu buvo nepatogus ir lėtai veikiantis.

„Gydant varfarinu reikia nuolatos tikrinti paciento kraujo krešumo rodiklius, nuosekliai atlikti INR tyrimą, pagal kurį kontroliuojama vaisto dozė. Tačiau pradėjus vartoti varfariną ar pakeitus jo dozę, rezultatą galime matyti pakankamai vėlai – tik po 3-4 dienų. Vadinasi, kartais pacientas yra nepakankamai gerai gydomas. Taip pat pacientas turi skirti daug dėmesio mitybai, nes šie vaistai sąveikauja su maistu. Produktai, kuriuose gausu vitamino K, gali slopinti varfarino poveikį “, – pranešime žiniasklaidai sako profesorius.

Ilgą laiką auksiniu gydymo standartu laikytą varfariną, Europoje palaipsniui pakeitė inovatyvūs vaistai. Tai – ne vitamino K antagonistai geriamieji antikoaguliantai. Profesoriaus teigimu, jie veikia daug greičiau, pacientui nebereikia taip dažnai atlikti tyrimų, tačiau čia labai svarbus paties sergančiojo įsitraukimas ir tinkamas vaistų vartojimas.

Lietuvoje prieširdžių virpėjimui gydyti kompensuojami inovatyvūs vaistai gali būti paskiriami, kai gydymas varfarinu yra neefektyvus arba nesaugus. Pradėjus pacientą gydyti varfarinu, tik po 6 mėnesių nuolatinio stebėjimo galima nustatyti, ar gydymas yra tinkamas. Labai svarbu, kad pacientas irgi prisiimtų atsakomybę ir kas 28 d. atvyktų tirtis INR tyrimo bei laikytųsi gydymosi režimo. Varfarinas turi būti vartojamas tik taip, kaip paskirta, kad būtų išvengta insulto arba kraujavimo.

Kiekvienam pacientui yra paskiriama individuali varfarino dozė, kuri titruojama pagal INR tyrimą. Nustatytu laiku, kas 28 d., turi būti atliekamas INR tyrimas, pagal kurį nusprendžiama, ar jis tinkamai gydosi, o jei reikalinga – koreguojama vaisto dozė. Praleidus bent vieną INR tyrimą, gydytojas nebegali nustatyti, ar pacientas buvo gydomas tinkamai, todėl reikalinga iš naujo kartoti visą procesą.

„Naujųjų vaistų veikimo pradžia yra greita, tai labai gerai, kadangi mes iš karto turime poveikį. Taip pat jų sąveika su maistu ar vaistais yra nedidelė, pacientui neturi būti nuolat atliekami kraujo krešėjimo tyrimai. Tačiau svarbiausias momentas, kad pacientas turi tinkamai vartoti tuos vaistus, nes praleidus ar išgėrus dvigubą dozę, galime turėti didelį krešumo poslinkį“, - tikina profesorius A. Puodžiukynas.

Liga netrukdo gyventi

Jau daugiau nei metus inovatyviais vaistais gydoma kaunietė Valentina sako, kad kasdien išgerti vaistus nėra taip sudėtinga, o rezultatai iš esmės pakeitė gyvenimo kokybę ir leidžia nebegalvoti apie ligą.

„Kai man paskyrė naujuosius vaistus, aš iškart pajutau pagerėjimą. Anksčiau dar būdavo, kad jaučiu smarkų širdies plakimą, lyg ji stipriai daužytųsi, tačiau dabar to nebėra. Iš tikrųjų, kartais net galiu pamiršti, kad apskritai turiu šią ligą. Vaistus vartoju kasdien, o papildomai dar vartoju medikamentus nuo kraujo spaudimo. Kas tris mėnesius apsilankau pas šeimos gydytoją, kad išrašytų vaistus, o kartą per metus atlieku išsamius kraujo tyrimus“, - pasakoja pacientė.

Moteris sako, kad svarbiausia, išgirdus šios ligos diagnozę, pasitikėti gydytojais ir klausyti jų nurodymų, vaistus vartoti tiksliai taip, kaip yra paskirta. Pandemijos metu Valentina taip pat suvokė didžiulę riziką susirgti COVID-19, todėl tik atsiradus galimybei, iš karto pasiskiepijo.

Profesorius A. Puodžiukynas taip pat primena, kad žmogus, sergantis PV, turi didesnę COVID-19 komplikacijų riziką, todėl visiems pacientams rekomenduoja pasiskiepyti nuo COVID-19 infekcijos. Tai padės ne tik sumažinti komplikacijų riziką, bet leis lankytis gydymo įstaigose ir nebijoti užsikrėsti.

Kompensavimo reikėjo palaukti

Europos kardiologų draugija inovatyvų PV gydymą rekomenduoja jau nuo 2012 m., o nuo 2016 m. jam skiria pirmenybę prieš varfariną. Nuo 2020 m. ši rekomendacija buvo dar labiau sustiprinta.

Lietuvoje inovatyvus PV gydymas pradėtas kompensuoti tik nuo 2017 metų lapkričio mėnesio, šiandien juo šalyje yra gydoma apie pusė sergančiųjų pacientų. Ekspertų teigimu, greitesnį naujų vaistų skyrimą šalies pacientams riboja sudėtingos kompensavimo sąlygos ir nepakankamas sveikatos apsaugos finansavimas.

„Lyginant Lietuvą su kitomis Europos Sąjungos šalimis, matome, kad mūsų šalyje sveikatos apsaugos valstybinis finansavimas yra vienas mažiausių. Mažiau už mus sveikatos apsaugai skiria tik Bulgarija, Latvija ir Kipras. Ilgus metus atsiliekame nuo EBPO šalių vidurkio, kuris yra net 2 proc. didesnis ir siekia 6,6 proc. Tačiau ne tik nepakankamas sveikatos sektoriaus finansavimas stabdo savalaikį inovatyvių vaistų prieinamumą. Tam didelės įtakos turi ir nepagrįstai sudėtinga paraiškų dėl vaistų kompensavimo vertinimo tvarka. Inovatyvių vaistų prieinamumo atotrūkis turi mažėti, juk tai turi tiesioginės įtakos mirtingumo, neįgalumo ir nedarbingumo rodikliams bei šalies pacientų gyvenimo kokybei“, - sako Agnė Gaižauskienė, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorė.