Insulto centras Klaipėdoje švaistys valstybės lėšas ir ribos pacientų teises?(6)

Kas nulėmė, kad Insultų centrui įkurti Vakarų Lietuvoje Sveikatos apsaugos ministerija pasirinko ne penkiskart per metus daugiau tokių pacientų gydančią Klaipėdos universitetinę ligoninę, o Jūrininkų, net neturinčią nė vieno neurochirurgo? Ar sprendimo motyvas - tikrai tik trombolizių skaičius?..

Reklama

Apribos pacientų teises?

Vakarų Lietuvos pacientai žino, kokioje ligoninėje kokie geriausi specialistai dirba. Pavyzdžiui, širdininkai renkasi Klaipėdos jūrininkų ligoninę (KJL), o insultininkai – Universitetinę. Tačiau abejoti verčiančiais kriterijais besivadovavusi Insultų klasterio darbo grupė nusprendė, kad Insulto centras bus ne pastarojoje, o KJL.  Kaip pirmutinį pasirinkimo kriterijų ministro patarėjas Julius Naščenkovas straipsnio autorei paminėjo minimose įstaigose atliekamų trombolizių skaičių – KJL jų atliekanti daugiau nei KUL. „Ir zondavimas čia gerokai seniau atliekamas“, - sakė ministro patarėjas.

Tačiau KUL vyriausiasis gydytojas prof. Vinsas Janušonis tvirtina, kad jo vadovaujama įstaiga insultų gydo penkiskart daugiau. Valstybinė ligonių kasa (VLK) portalui pateikė šiuos teiginius patvirtinančius duomenis. „O kiek operacijų, gydant insultus, mūsų ligoninėje atlikta! Kiek dar kitų įvairių procedūrų. Mūsų įstaigoje veikia visa sistema“.

Tiesa, V. Janušonis sakė, kad vis dėlto jam buvo pasakyta, jog KUL ir toliau teiks šias paslaugas, bet tik Klaipėdos miesto gyventojams, o KJL – aplinkinių rajonų. „Sausio 15 d. vykusiame susitikime su ministerijos atstovais mums buvo pasakyta, kad turėsime pakankamai pacientų. Bet ar tai nebus nenaudinga pacientui? Ministerijos atstovams sakiau, kad pacientas turi teisę rinktis gydymo įstaigą, bet atsakymo nesulaukiau“, - kalbėjo KUL vadovas.

Nurašė šimtą specialistų?

Kodėl, V. Janušonio nuomone, Insulto centrui steigti pasirinkta KJL? „Matyt, kažkur netinkamai traktuojama informacija. Motyvų nežinau. Tačiau KJL „insultu neužsiminėja“, tad kaip jiems pavyks? Kad tik tas bandymas nevyktų pacientų sąskaita“, - kalbėjo vyriausiasis gydytojas.

Pasidomėjus, kokios finansinės naudos gausianti ligoninė, kurioje bus steigiamas Insulto centras, V. Janušonis patikino, jog kalbama ne apie ligonių kasų pinigus už atliktas procedūras: „Dėl to nei KJL išloš, nei mes pralošim. Čia svarbiausi – investiciniai pinigai, kurie gal bus skaičuojami ir milijonais, nors apie skaičius dabar nekalbama“.

Vis dėlto KUL dar nepasiduoda. Penktadienį ji išsiuntė raštą ministrui V. Andriukaičiui, kuriame pristato įstaigos ilgametę patirtį insulto gydymo srityje. KUL, pasak V. Janušonio, su insultą patyrusiais ligoniais dirba per šimtą žmonių: neurologų, neurochirurgų, radiologų, reabilitologų, psichologų, kineziterapeutų, logopedų.

„Kaimyninė ligoninė turi tik 4 neurologus, o penkių reikia vien tam, kad per parą dirbtų vienas. Mes turime jų keliolika“, - palygino V. Janušonis.

V. Janušonis atkreipė dėmesį, kad KUL gydant insultus turi ir bendradarbiavimo su Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Londono centru, ir su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu patirties.

„Netgi prieš dešimtmetį iš SAM buvome finansuojami kaip vienas iš penkių Lietuvoje insulto centrų. Apskritai mūsų ligoninė viena pirmųjų Lietuvoje įkūrė Insulto skyrių, turintį 30 lovų, ir dar tiek pat – poinsultinės reabilitacijos lovų“, - kalbėjo portalo pašnekovas.

Patyrusi?

KJL viešųjų ryšių specialistė Jolanta Juškevičienė portalą informavo, kad pernai KJL Neurologijos skyriuje nuo insulto gydytas 141 pacientas, bet tuoj pat paiškino tokį mažą (lyginant su KUL) pacientų skaičių: „Pirma, ligoninė turėjo tik vieną ekstrinę dieną per savaitę, kada čia pakliūdavo insulto ištikti žmonės. Antra, net 10 proc. šių pacientų taikytas vienas moderniausių gydymo būdų – intraveninė trombolizė. Jų ligoninėje per metus atlikta 14, dar keturiems pacientams taikytos endovaskulinio gydymo procedūros“.

J. Juškevičienė paaiškino, kad neurologinė pagalba Klaipėdos jūrininkų ligoninėje teikiama jau 20 metų, o bendrame Neurologijos skyriuje gydomi ir insulto ištikti žmonės. Būtent šio skyriaus bazėje ir veiksiantis Ūminių insultų diagnostikos bei gydymo centras.

„Ligoninė turi kompiuterinį tomografą, branduolinio magnetinio rezonanso aparatą, tris angiografus, kuriais visą parą galima atlikti diagnostines ir gydomąsias intervencinės radiologijos procedūras. Tad yra visos sąlygos ir patirtis suteikti pacientui skubią pagalbą ūminio insulto atveju“, - sakė J. Juškevičienė.

Darbo grupė – iš savų?

KJL atstovė atkreipė dėmesį, kad sprendimą, kur steigti Insulto centrą, priėmė SAM parengta Insulto klasterio darbo grupė.

Portalui VLMEDICINA.LT  paprašius SAM Ryšių su visuomene skyriaus vedėjos Giedrės Maksimaitytės  nurodyti bent vieną neurochirurgą iš šios grupės, kad būtų galima ir jį pakalbinti,  pateikė grupės sudėtį be pavardžių su pasitikėjimo pamokėle: „2 neurologai iš VU ligoninės Santariškių klinikos, 2 iš LSMU ligoninės Kauno klinikos, po vieną iš Respublikinės Vilniaus universitetinės, Respublikinės Panevėžio, Respublikinės Šiaulių ir Klaipėdos jūrininkų ligoninių. Sveikatos apsaugos ministerijai atstovavo tik 2 atstovai, todėl būtų neetiška abejoti aukščiausios kvalifikacijos specialistų kompetencija“.

Beje, visose įstaigose, kurių atstovai buvo įtraukti į minimą darbo grupę, ir planuojama kurti Insulto centrus.

Medikai stebisi, kad labiausiai Vakarų Lietuvoje patyręs smegenų kraujotakos angiografinių tyrimų specialistas, dirbantis Klaipėdos universitetinėje ligoninėje,  gydytojas Algimantas Šimkaitis taip pat nebuvo pakviestas į darbinę grupę.

Rėmėsi europinėmis rekomendacijomis

SAM Ryšių su visuomene skyriaus vedėja G. Maksimaitytė portalui paaiškino, kad minima darbo grupė, prieš priimdama sprendimą dėl centrų steigimo, rėmėsi Europos insulto asociacijos rekomendacijomis ir vertino ligoninėse taikytą trombolizės ir invazinės trombektomijos gydymą. G. Maksimaitytė paaiškino, kad šie skaičiai buvo didesni KJL nei KUL, ir pridūrė, kad KJL gydytojas Valentinas Jokšas ir jo skyriaus komanda - „viena iš trijų labiausiai patyrusių komandų/ligoninių invazinių angiologinių gydymo metodų taikyme Lietuvoje“.

Pasidomėjus investicijomis į insulto centrų kūrimą, G. Maksimaitytė paaiškino, kad jie bus kuriami be papildomo finansavimo, o iš ligoninių vidinių resursų. „Nenumatyta ir papildomų investicijų iš 2014 m. VIP programos. Gydymo paslaugos apmokamos iš PSDF biudžeto lėšų įprastine tvarka“, - sakė SAM atstovė.

Į klausimą, kodėl renkantis ligoninę, kurioje bus kuriamas insulto centras, įtakos neturėjo faktas, jog KJL neturi nė vieno neurochirurgo, G. Maksimaitytė atsakė: „Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad gydant ūmius insultus neurochirurginė pagalba taikoma mažiau nei 1 proc. pacientų, nes tai nėra pagrindinis gydymo metodas, kuris reikalingas tik esant hemoraginiam insultui su komplikacija“.

Partinė bičiulystė?

Tačiau uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas artimiausiu metu pasiryžęs netgi kreiptis į premjerą Algirdą Butkevičių dėl šio, jo įsitikinimu, neracionalaus SAM sprendimo: „Atvirai pasakius, apskritai sudėtingai įsivaizduoju, kad Insulto centras Klaipėdoje galėtų būti įkurtas kur nors kitur nei KUL. Juk pagrindinis mūsų siekis – kuo kokybiškiau, kuo labiau kvalifkuotai ir kuo operatyviau suteikti medicininę pagalbą pacientams, patyrusiems galvos smegenų insultą. O KUL – pirmoji Lietuvoje, jeigu ir ne vienintelė, įdiegė efektyvią insulto valdymo organizavimo sistemą. Dėl to Klaipėdos mieste 40-50 proc. sumažėjo ir mirštamumas nuo insulto. Šioje ligoninėje dirba būtent šioje srityje besispecializuojantys 2 profesoriai, 2 docentai ir 2 daktarai. Ir šios ligoninės insultų valdymo sistemos modelis galėtų būti pavyzdys visos Lietuvos insulto centrams“.

Uostamiesčio vadovas atkreipė dėmesį, kad KUL per metus nuo insulto gydo apie 1200 pacientų. „Nekalbant apie kompiuterinę tomogramą, rezonansinius tyrimus. Tad visi šie faktai aiškiai ir nedviprasmiškai liudija, kad KUL visą parą suteikia kvalifikuotą pagalbą pacientams, ištiktiems insulto, - kalbėjo V. Grubliauskas. – Vienintelis argumentas, kuris nulėmė SAM sprendimą Insulto centrą steigti sau pavaldžioje įstaigoje, vienas vienintelis parametras, kuriuo KJL pirmauja prieš KUL - tai per metus atliekamų trombolizių skaičius. Tad įžvelgiu, kad investicijų srautas nukreipiamas ne ten, kur jis duotų maksimalų efektą, o sau pavaldžioms įstaigoms. Turiu ir kitą versiją, kuri nėra pamatuota, bet galbūt tam įtakos turi ir partinė bičiulystė? Nes nerandu tokio sprendimo loginio paaiškinimo“.

Ar meras neįžvelgia dar vieno galimo tokio sprendimo motyvo? Galbūt SAM tokiu būdu subtiliai kerštauja už tai, kad Klaipėdos savivaldybė niekaip neatiduoda ministerijai valdyti KUL? „Gali būti. Taip minsiterija pastato į vietą tuos, kurie nenorėjo, kad jų motina taptų SAM. Nenori? Nereikia. Geriau jau kursime brangiau naują struktūrą nei bandysime sutaupyti stiprindami tai, kas jau yra. Ši situacija man primena ginčus dėl Traumų centro steigimo. Tiesa, tada ministras buvo kitas – Raimondas Šukys. Tąkart irgi buvo žiūrima ne to, kas geriausia, o norėta kurti pas savus. Man atrodo, kad ministerijai patinka lipti ant grėblio, gauti gumbą, o kai gumbas išgyja, vėl lipti jau ant kito grėblio. Kurti Insultų centrą KJL – neargumentuota, nelogiška ir neekonomiška“.