Insulto riziką didina ir stresas, ir agresyvus būdas

Užsitęsęs stresas dvigubai padidina insulto riziką. Stresas ir karštas temperamentas gali padidinti insulto riziką lygiai tiek, kiek rūkymas.

Kas didina insulto riziką?

Stresas susijęs ne tik su aplinkos faktoriais,  bet ir su gyvenimo stiliumi, asmenybės tipu, įpročiais. Žinoma, kad dėl ilgalaikio streso, kuris tęsiasi daugiau nei šešis mėnesius, rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) padidėja, tačiau jo įtaka insultui nebuvo išsamiai tirta.

 Atvejo kontrolinės studijos metu buvo bandoma atsakyti į klausimą, ar ilgalaikis psichosocialinis stresas ir asmenybės tipas reikšmingi insulto rizikai.

Tyrime dalyvavo 150 insultą patyrusių asmenų, kurie buvo 18 – 65 metų amžiaus, ir kontrolinė grupė. Ją sudarė randomizuotai atrinkti sveiki, panašaus amžiaus ir kaimynystėje gyvenantys asmenys. Lėtinio streso laipsnis ir asmenybės tipas buvo vertinami naudojantis įvairiais klausimynais - SF12, GHQ28, ERCTA ir kt. A tipo asmenybės savybėms buvo priskirtas priešiškumas, agresija, nepakantumas ir karštas temperamentas. Buvo vertinami žinomi insulto rizikos faktoriai: diabetas, aukštas kraujospūdis, cholesterolis, rūkymas, alkoholio ir energinių gėrimų vartojimas.  Taip pat lytis, išsilavinimas, profesija, miegas.

Statistinė analizė parodė, kad tiriamieji, kurie pažymėjo nuolatinius stresinius išgyvenimus per praėjusius metus, turėjo keturis kartus, o A asmenybės tipui priskirtieji (aukštas balų skaičius pagal ERCTA) du kartus didesnę riziką patirti insultą nei kontrolinės grupės atstovai. Reikšmės rizikai turėjo energinių gėrimų vartojimas daugiau nei du kartus dienoje, rūkymas, širdies ritmo pakitimas, prastas miegas naktį.

Riziką didina ir asmenybės savybės

Apibendrinus duomenis, buvo padaryta išvada, kad lyginant su sveikais individais, gyvenimo stresoriai ir A tipo asmenybės savybės padidina riziką susirgti insultu, nepriklausomai nuo gyvenimo būdo ar tiriamųjų lyties.

Todėl norint sumažinti insulto riziką derėtų siekti  psichologinės sveikatos bei emocinės pusiausvyros  be pykčio. 

Psichologės Dalios Kujalienės šio tyrimo rezultatai nenustebino: literatūroje jau seniai aprašytos streso ir širdies bei kraujagyslių ligų sąsajos.

„Streso išvengti negalima, bet galima mokytis jį valdyti, galima mokytis reaguoti ramiau ir santūriau, greičiau atgauti pusiausvyrą“, - pakomentavo ji. 

vlmedicina.lt

Šaltinis  

Egido JA, Castillo O, Roig B, et al. Is psycho-physical stress a risk factor for stroke? A case-control study. Journal of Neurology, Neuro-surgery and Psychiatry, August 27 2012