Kaip užtikrinti akių sveikatą pereinamojo sezono metu ir kokių klaidų nedaryti?

Intensyvūs saulės spinduliai, nuo kondicionierių išsausėjęs oras, ryški šviesa, vėjas, vanduo, televizorių ir kompiuterių ekranai – šie ir kiti veiksniai vasarą vargina mūsų akis. Dėl to dažnas skundžiasi akių perštėjimu, paraudimu ar miežiu, o rudenį, sugrįžus į darbus ir mokyklas, susiduria ir su bakterinėmis infekcijomis bei uždegimais. Specialistės pataria, kaip tinkamai prižiūrėti akis, išsirinkti akinius nuo saulės, tinkamai nešioti kontaktinius lęšius ir kokių akių priežiūros klaidų nereikėtų daryti.

Reklama

Vasarą – niežulys ir išsausėjimas, rudenį – uždegimai

„Vasarą dažniausiai skundžiamasi akių išsausėjimu, žiedadulkių ir alergijų sukeltu niežuliu. Akis atostogų metu jautrina ir kondicionieriai, saulė bei vėjas – visa tai gali sukelti nežymų skausmą. Pastebiu, jog uždegiminių ir bakterinių infekcijų vasarą pasitaiko mažiau, o rudenį, sugrįžus į darbus ir mokyklas, padaugėja besiskundžiančių konjunktyvitu arba befaritu, lėtinės uždegiminės akių krašto ligos paūmėjimais, miežiu“, – pastebi BENU vaistininkė Loreta Tamošauskienė.

Pasak „Antėjos“ gydytojos oftalmologės Dinos Juškienės, sergant šienlige jaučiamas staiga užklumpantis svetimkūnio jausmas, ašarojimas, vokų patinimas ar niežėjimas, o esant sausai, nelietingai vasarai, gali pasireikšti akių sausumas.

„Vėjuotomis dienomis pacientai dažnai skundžiasi ašarojimu, diskomfortu akyse ar svetimkūnio jausmu. Rudenį, kai sugrįžtame į kolektyvus, dažniausiai diagnozuojami virusiniai ar bakteriniai konjunktyvitai, kurie gali būti susiję su bendru peršalimu ir sloga“, – sako D. Juškienė.

Akių higienos ABC – netrinti, neliesti, plauti rankas

Norint apsaugoti akis ir išvengti nemalonių potyrių, visada derėtų laikytis tinkamos higienos – dažnai plauti rankas, netrinti, neliesti akių. Pasak L. Tamošauskienės, elementarių higienos taisyklių mus išmokė pandemija.

„Neplautos rankos dažniausiai būna virusinių ir bakterinių infekcijų priežastis, o konjunktyvitas plinta tiesiai per rankas dėl prastos asmens higienos – pavyzdžiui, sergant sloga, paliečiame nosį, o tada – patriname akis, – pastebi L. Tamošauskienė. – Moterims, ypač turinčioms jautrias akis, reikėtų tinkamai valyti makiažą, naudoti švarius tamponėlius ar specialias servetėles. Svarbu nenaudoti to paties tamponėlio kitai akiai ir valyti makiažą prieš tai švariai nusiplovus rankas. Negydomas ir laiku nediagnozuojamas sausų akių sindromas taip pat sukelia uždegimą.“

Vasarą ir pereinamuoju laikotarpiu svarbus akių drėkinimas. Pasak vaistininkės, namų vaistinėlėje verta turėti paprastų dirbtinių ašarų, kurios sudrėkina ir apvalo akies paviršių, nuplauna svetimkūnius, žiedadulkes bei bakterijas.

Dirbant svarbu daryti pertraukas

D. Juškienė pabrėžia, kad pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką prastai akių būklei, yra mažas fizinis aktyvumas, prasta mityba, kai racione – mažai daržovių ir vaisių, taip pat – nuolatinis sėdėjimas uždarose patalpose ir ilgas laikas prie ekranų.

Suaugusiems ir vaikams, anot jos, svarbu laikytis tinkamo darbo ir poilsio režimo, daryti pertraukas skaitant ir dirbant prie ekranų. „Pertraukos gali būti daromos kas 15–20 minučių, jos gali būti trumpos, užtenka bent keletą sekundžių perkelti žvilgsnį į tolį. Esant galimybei, pertraukos gali būti ilgesnės, 10 ar 20 minučių. Ne mažiau svarbi ir darbo aplinka – geras apšvietimas, tinkamas atstumas tarp komputerio ar knygos“, – sako D. Juškienė.

L. Tamošauskienė priduria, kad įtemptai dirbant svarbu ne tik daryti pertraukas, bet ir dažnai mirksėti – šitaip akyse atsistato drėgmė. „Taip pat vertėtų su savimi turėti drėkinančių, praplaunančių, dezinfekuojančių ir priešuždegiminių lašiukų, nepamiršti stiprinti imuninės sistemos, tinkamai valyti akis. Nešiojantiems kontaktinius lęšius, reikėtų leisti akims pailsėti, dažniau dėvėti akinius“, – teigia L. Tamošauskienė.

Akių sveikatai palanki santykinė, 40–60 proc. oro drėgmė, o vaikams svarbu per dieną bent 2 valandas praleisti gryname ore. „Grynas oras padeda mažinti trumparegystės progresavimą ir atitolina jos atsiradimą. Vaikams iki 7–8 metų reikėtų vengti žiūrėjimo į ekranus iš arti, o vėlesniame amžiuje derėtų skatinti 1–2 valandų pertraukas nuo laiko prie ekrano“, – pastebi D. Juškienė.

Akių sveikatai atsiliepia ir tai, ką dedame į lėkštę

Akių būklei svarbi ir visavertė, daržovių bei vaisių nestokojanti mityba. Anot gydytojos oftalmologės, pacientams, sergantiems amžine geltonosios dėmės degeneracija, rekomenduojama į savo mitybos racioną įtraukti produktus su liuteinu ir zeaksantinu – jų gausu špinatuose, paprikose, brokoliuose, lapiniuose bei briuselio kopūstuose, salotų lapuose, žaliuosiuose žirneliuose, kiaušiniuose, šparaginėse pupelėse.

„Taip pat svarbu sekti vitamino D kiekį, kuris gali būti susijęs su trumparegystės progresavimu. Reikėtų nepamiršti gerti daug vandens, vartoti produktų, kuriuose gausu Omega-3. Esant svetimkūnio jausmui, ašarojimui ar akių perštėjimui, gali padėti dirbtinių ašarų lašinimas ir vokų šildymas”, – teigia D. Juškienė.

Akiniai nuo saulės tinkami ne bet kokie

L. Tamošauskienė atkreipia dėmesį, kad norint tinkamai prižiūrėti akis, reikėtų pasirūpinti apsauga nuo ultravioletinių spindulių – dėvėti akinius nuo saulės: „Renkantis akinius, visada išduodamas jų pasas, kuriame nurodyti akinių parametrai. Akinius derėtų rinktis specializuotose parduotuvėse ar optikose.“

Specialistės atkreipia dėmesį, kad akinių vidinių kojelių pusėje dažniausiai nurodomi techniniai parametrai, o UV danga turi 100 proc. apsaugoti nuo ultravioletinių spindulių.

Klaidos, galinčios atimti regėjimą

Kontaktinių lęšių nešiotojams gydytoja pataria geriau rinktis vienadienius lęšius, kurių naudojimui nereikalingas skystis ir lęšių konteineris, galintis tapti infekcijos šaltiniu.

„Nešiojantiems mėnesinius lęšius, svarbu laiku juos pakeisti, kruopščiai dezinfekuoti konteinerį, keisti skystį, – sako D. Juškienė. – Taip pat lęšių nešiotojams rekomenduoju lašinti dirbtines ašaras, visada lęšius įsidėti ir išsiimti švariomis rankomis, nemiegoti su kontaktiniais lęšiais, nesimaudyti su jais ežere ar duše. Nesilaikant pagrindinių taisyklių, galima netekti regėjimo, susirgti sunkiai gydomu keratitu, po kurio lieka randai, o gydymas gali baigtis ragenos transplantacija.“

Daugelį bėdų išsprendžia tinkamai parinkti nereceptiniai preparatai

Pajutus akių negalavimus, ašarojimą, perštėjimą ar traiškanojimą, pirmiausia verta kreiptis į vaistininką. „Jeigu vartojant nereceptinius preparatus ir užtikrinant tinkamą higieną būklė per 5 dienas nepagerėja, derėtų kreiptis į gydytoją. Žinoma, tais atvejais, kai jaučiamas didelis diskomfortas, skausmas ar sutrinka regėjimas, delsti nereikia – derėtų iškart kreiptis į medikus“, – sako L. Tamošauskienė.

Vaistininkė pastebi, jog akimis vis daugiau rūpinasi tiek jauni, tiek vyresnio amžiaus žmonės: „Žmonės kreipiasi ir konsultuojasi. Visgi nemažai klientų galvoja, kad akių ašarojimą sukelia tik uždegimas, tačiau dažnai tai sąlygoja sutrikusi akių ašarų liaukų funkcija, sutrikęs ašarų plėvelės vientisumas ir gali pagelbėti tinkamai parinkti nereceptiniai preparatai.“