Įrodyta: senatvėje širdies sveikatą saugo fizinis aktyvumas
Vyresnių nei 70-ies metų amžiaus žmonių širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatai reikšmingos įtakos turi fizinis aktyvumas. Tokios tyrimo, kuris aprašomas sciencedaily.com, išvados, regis, jau nebeturėtų stebinti, tačiau mokslininkams pavyko išsiaiškinti dar keletą įdomių aplinkybių, kurių žinojimas gali praversti kiekvienam senjorui, norinčiam pagerinti savo sveikatą.
Amerikoje buvo atliktas didelės apimties tyrimas, kurio rezultatai atskleidė, kad tie 75-erių ir vyresnio amžiaus sulaukę žmonės, kurie išlieka fiziškai aktyvūs, susiduria su gerokai mažesne rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
Vadovaujami mokslininko Dariusho Mozaffariano (Friedman School of Nutrition Scienceand Policy at Tufts University), tyrėjai 10 metų stebėjo 4 207 vyrus ir moteris, kurių amžiaus vidurkis tyrimo pradžioje buvo 73-eji metai. Tyrimo pradžioje ir per visą tolesnį dešimtmetį buvo renkami ir atnaujinami įvairūs duomenys apie dalyvių įprastą kasdienę veiklą, laisvalaikio užsiėmimus, įpročius ir pan.
Po 10-ies metų mokslininkų komanda vertino visus per tą laiką surinktus duomenis ir ieškojo senjorų širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatos bei skirtingo fizinio aktyvumo lygio sąsajų. Buvo atsižvelgiama į tokius fizinio aktyvumo aspektus, kaip įprastas vidutinis vaikščiojimo tempas, nueinami atstumai, mankštinimasis, laisvalaikio užsiėmimų pobūdis ir kt. Taip pat buvo analizuojamos tyrimo dalyvių asmens sveikatos istorijos, diagnostinių ir laboratorinių tyrimų duomenys ir kita su jų sveikata susijusi informacija.
Paaiškėjo:
tie asmenys, kurie buvo fiziškai aktyvesni, pasižymėjo kur kas mažesne rizika patirti širdies priepuolį ar insultą;
senjorams, kurie vaikščiojo didesniu nei 3 mylių (4,8 km) per valandą greičiu, nustatyta 50 proc. mažesnė rizika susirgti koronarine širdies liga, 53 proc. mažesnė insulto rizika ir 50 proc. mažesnė bendra širdies ir kraujagyslių ligų rizika nei tiems, kurie vaikščiojo mažesniu nei 2 mylių per valandą greičiu;
mažesne rizika susirgti koronarine širdies liga (36 proc.), insultu (54 proc.) bei širdies ir kraujagyslių ligomis apskritai (47 proc.) pasižymėjo ir tie senoliai, kurie per dieną įveikdavo vidutiniškai septynių kvartalų (iki 700 metrų) ar didesnius atstumus nei tie, kurie nueidavo mažiau nei 500 metrų atstumą per savaitę.
tiems tyrimo dalyviams, kurie ir savo laisvalaikį leido aktyviai, pavyzdžiui, užsiėmė sodininkyste, aplinkos priežiūra, važinėjo dviračiu, plaukiojo ar pan., taip pat buvo nustatyta mažesnė rizika susirgti minėtomis ligomis nei tiems, kurie laisvalaikiu užsiimdavo pasyvia veikla;
tarp panašios bendros sveikatos būklės vyrų ir moterų ryškių tyrimo rezultatų skirtumų nebuvo užfiksuota.
Pasak mokslininkų, tyrimo išvados nustebino tuo, kad ne tik pagyvenusiems žmonėms, bet net ir išties garbingo amžiaus senjorams pravartu būti kuo aktyvesniems, nes fizinis aktyvumas pasirodė esantis reikšmingas faktorius siekiant išsaugoti sveiką širdies ir kraujagyslių sistemą bei išvengti rimtų širdies ligų net ir sulaukus senatvės.
Susiję straipsniai
