Iš 40 tūkst. pernai Lietuvoje mirusių žmonių pusė mirė dėl tos pačios priežasties – kodėl?

Visoje Europoje širdies ir kraujagyslių ligos kaltos maždaug dėl 50 procentų visų mirčių, o sergamumo jomis rodikliai Lietuvoje – vieni didžiausių senajame žemyne. Kodėl? Tai lemia trys pagrindiniai veiksniai – padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, cholesterolio koncentracija ir rūkymas. Vis dėlto yra ir kitų reikšmingų rizikos faktorių.

Reklama

Lietuvos širdies asociacijos vadovas gydytojas kardiologas doc. Raimondas Kubilius teigia, kad iš tiesų pastarąjį laikotarpį pasaulio bendruomenė širdies ir kraujagyslių ligoms skiria daug dėmesio: „Neseniai minėta Pasaulinė širdies diena, o spalio 13 d. minima trombozės diena. Tai – dažniausios patologijos, sąlygojančios didžiausią mirštamumą ir sergamumą visose populiacijose. Ne išimtis – ir Lietuvoje, kur bemaž šešias iš dešimties mirčių lemia kardiovaskulinė patologija“, – sako R. Kubilius.

Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų miršta beveik dvigubai (56 proc.) daugiau gyventojų negu vidutiniškai ES šalyse senbuvėse – Lietuvos vyrų ir moterų mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodikliai yra vieni didžiausių Europos Sąjungoje.

„Širdies ir kraujagyslių susirgimai – didelė ligų grupė, o didžiausia ir skaudžiausiai „smogianti“ yra išeminė širdies liga, kurią lemia širdies vainikinių kraujagyslių aterosklerozė, beje, galinti pažeisti kraujagysles ne tik širdyje, bet ir smegenyse bei stambiose žmogaus organizmo arterijose“, – atkreipia dėmesį Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas, LSMU Kauno klinikų gydytojas kardiologas prof. Rimvydas Šlapikas.

Iš esmės šios ligos – lėtinės, gali atsirasti anksti ir vystytis visą žmogaus gyvenimą, ankstyvose stadijose nesukeldamos jokių simptomų, vėliau – širdies skausmus, dusulį, ritmo sutrikimus. Skaudžiausia, pasak profesoriaus, kai gydytojams nepavyksta nuspėti ūminės ir labai pavojingos šios ligos stadijos – miokardo infarkto, kurį lemia susiaurėjusios širdies vainikinės arterijos užsikimšimas krešuliu: „Nepavykus laiku suteikti pagalbos – skubiai atgabenti paciento į ligoninę ir atverti kraujagyslės, netenkama dalies širdies raumens, dėl to atsiranda kiti simptomai – širdies nepakankamumas, aritmijos, staigios mirties grėsmė“.

25 rizikos veiksniai

Šiandien, pasak R.Kubiliaus, žinome ir suskaičiuojame 25 rizikos veiksnius, neigiamai veikiančius širdies sveikatą, tačiau žalingiausi iš jų trys – padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, cholesterolio koncentracija bei rūkymas.

„Kiti reikšmingi rizikos veiksniai – mažas fizinis aktyvumas, antsvoris, gazuotų vaisvandenių bei greito maisto vartojimas, didėjantys sergančiųjų cukriniu diabetu skaičiai, – taip pat dramatiškai blogina mūsų širdies ir kraujagyslių sveikatą“, – vardija R. Kubilius.

Prof. R. Šlapikas tarp pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, lemiančių šių ligų išsivystymą, priskiria dar ir nutukimą, piktnaudžiavimą alkoholiu ir psichinį bei socialinį stresą.

„Iš pirmo žvilgsnio sveikas, niekuo nesiskundžiantis žmogus gali turėti minėtų labai pavojingų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių rinkinį. Visa tai „čia ir dabar“ lyg ir netrukdo, tačiau, be abejo, šio „užtaiso“ laikrodinis mechanizmas jau įjungtas“, – teigia LSMU Kauno klinikų gydytojas kardiologas.

Anot profesoriaus, reikšmės turi ir žmogaus psichologinė „gynyba“ – gal tai atsitiks ne man, gal ne dabar. Ir tik patį žmogų, jo artimuosius, žymius žmones palietusi liga esą verčia susimąstyti apie savo gyvenseną.

Rizikos veiksniai nebylūs

Anot R. Kubiliaus, savo širdies sveikata turime susirūpinti jau šiandien: „Aktyviai ją tikrintis, nes pagrindiniai rizikos veiksniai yra nebylūs – tai ir klaidina mūsų pacientus. Tačiau, noriu pabrėžti, kad žmonės nori keistis ir žino, kaip tai daryt“.

Lietuvoje lėtinėms ligoms identifikuoti taikoma gana daug prevencinių priemonių. Kardiologijoje jau 12 metų vykdoma Didelės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos asimptominių pacientų programa. Tokiems pacientams patikros metu nustatomi nebylūs rizikos veiksniai ir jie aktyviai, jau su medikamentų pagalba, koreguojami.

„Neabejojame, kad ši programa pakeitė likimus dešimtims tūkstančių mūsų pacientų, ypač vyrų. Programos dėka šie tiriamieji džiaugsis dešimtmečiais pratęstu gyvybės polisu. Taigi jeigu turite bent vieną iš trijų minėtų pagrindinių rizikos veiksnių arba jūsų šeimoje tėveliai sirgo diagnozuota širdies liga, dėl kurios anksti mirė, arba sergate cukriniu diabetu, inkstų liga – tokiais atvejais būtina susirūpinti širdies sveikata, nors ir neturite jokių nusiskundimų“, – ragina specialistas.

Priešnuodžių yra

Širdies ir kraujagyslių ligos turi efektyvių, kiekvienam iš mūsų prieinamų priešnuodžių: laikantis sveiko asmens kodo esą galima susiformuoti efektyvų imunitetą ilgiems dešimtmečiams.

„Deja, stebuklingos tabletės ar maisto papildo neturime, ir jos, kad ir kokios efektyvios bebūtų, tikėtina, nusileistų entuziastingam sveikos gyvensenos principų laikymuisi. Tai galioja visiems – tiek nesergantiems, tiek sergantiems. Deja, pastariesiems iki gyvenimo pabaigos dar reikės vartoti kelių rūšių medikamentus“, – apgailestauja R. Kubilius.

Panašias mintis apie sveiką gyvenseną dėsto ir prof. R. Šlapikas. Anot jo, maisto pramonė ir prekyba maisto produktais veikia pagal rinkos dėsnius ir tai skatina pateikti daug įvairių maisto produktų, tarp jų – ir mažą riebalų kiekį, sumažintą cholesterolio kiekį turinčių produktų.

„Vartotojui belieka rinktis. Norėčiau priminti, jog mažas riebumas negarantuoja mažo produktų kalorijų kiekio, jame gali būti daug angliavandenių, tai reiktų atsiminti norintiems sumažinti savo svorį. Ne mažiau svarbu mitybos kultūra – ne kiekybė, o kokybė, net aplinka, kurioje maistas gaminamas ir valgomas. Juokaujama, jog šiais laikais kiekvienas kulinaras turi po televizijos laidą ir mažą leidyklėlę. Aš už tokią gražią mitybos kultūrą, bet ne visi gardūs ir gurmaniški patiekalai turėtų kasdien atsirasti ant mūsų stalo“, – sako prof. R. Šlapikas.

Apskritai planuojant savo mitybą esą reiktų vadovautis ne parduotuvėse dalinamais lankstinukais, o gydytojų rekomenduojamais bendrais mitybos principais, kuriuos išsamiai gali paaiškinti šeimos gydytojas.

„Manau, jog kiekvienam suaugusiam žmogui cholesterolio koncentracija kraujyje turi būti rodiklis. Jei cholesterolio koncentracija yra labai didelė, akivaizdus labai didelis polinkis jauname amžiuje sirgti širdies vainikinių arterijų liga šeimoje, cholesterolio kiekį reiktų ištirti ir vaikams, tam, kad būtų nustatytos sunkios genetinės dislipidemijos formos. Nustačius padidėjusią cholesterolio koncentraciją, visiems pacientams patariama laikytis bendrųjų mitybos (ir apskritai sveikos gyvensenos) principų. Spręsti, ar pacientui būtina vartoti vaistus cholesteroliui mažinti, gali tik gydytojas, įvertinęs visus rizikos veiksnius ir ligos simptomus“, – teigia kardiologas.

Šiandien populiarūs – bėgimas, šiaurietiškas ėjimas, važinėjimas dviračiu, treniruotės sporto klube lengvai prieinami visiems. Labai svarbu, renkantis fizinio aktyvumo rūšį ar sporto šaką, kad jos mums patiems teiktų malonumą ir netaptų prievole.

„Pradėti sportuoti ar aktyviau judėti tinkamas bet koks amžius. Be abejo, vyresnio amžiaus žmonėms ar turintiems širdies ligų simptomų prieš tai būtina pasitarti su gydytoju“, – perspėja prof. R. Šlapikas.

Profesoriaus mėgstama sporto šaka – plaukimas. Pamėgęs šį sportą daugiau nei prieš dešimtmetį, jis apskaičiavo, jog nuplaukdamas du kilometrus per dieną ir sportuodamas 5-6 kartus per savaitę, įveikė atkarpą, tolygią atstumui tarp Europos ir Amerikos. Žinoma, gerai sveikatai palaikyti, anot jo, pakanka ir mažesnių fizinių krūvių.