Iš ko gaminamos krabų lazdelės. 10 mitų apie surimį

Daugelis lietuvių jau žino, kad jų pamėgtos krabų lazdelės, gabalėliai ar kąsneliai gaminami ne iš pačių krabų, o iš surimio. Vis tik pasiteiravus, kas gi yra tasai surimis, daugelis tik skėsteli rankomis ar dar blogiau – pažeria keletą tikrovės neatitinkančių tiesų. Todėl pateikiame dažniausių mitų apie šį žuvies produktą dešimtuką ir čia pat juos paaiškiname.

Reklama

„Surimis – labai senas tradicijas turintis produktas, kurio istorija siekia daugiau nei devynis amžius. Kadangi atsirado Japonijoje, Lietuvoje ir likusioje Europoje jis iki šiol išlieka apipintas begale mitų. Vis dėlto Tolimuosiuose Rytuose beveik prieš tūkstantmetį gimusio surimio paklausa visame pasaulyje sparčiai auga. Žmonėms tai puiki galimybė vartoti daugiau žuvies, kuri tokia reikalinga jų organizmui. Juk daugelyje šalių šviežia žuvis pakankamai brangi, o kai kuriuose regionuose ir visai nepasiekiama“, – teigia didžiausios pasaulyje surimio produktų gamintojos „Vičiūnų grupės“ produktų vystymo ir technologijų vadovė Loreta Stonkienė.

Bendrovės atstovė įvardijo ir svarbiausius mitus, susijusius su surimio kilme, sudėtimi, kalorijomis bei kitais vartotojams aktualiais aspektais.

10 mitų apie surimį:

1. Tai šiuolaikinis, perdirbtas, greito maisto produktas. Šios žuvies paruošimo technologijos ištakos siekia Kamakura laikotarpį Japonijoje praėjusio tūkstantmečio pradžioje. Žinoma, XXI amžiuje surimio produktų gamybai vietoje rankų darbo naudojami modernūs įrenginiai, tačiau technologija ir pats gaminys keitėsi palyginti nežymiai. Faktą, kad tai natūralus produktas, patvirtina ir mūsų šalies Maisto ir veterinarijos tarnyba, kurios tinklalapyje sakoma, jog surimis yra kruopščiai išvalyta ir nukaulinta žuviena, sutrinta iki pastos konsistencijos, iš kurios pašalinti riebalai. Gaminama ji dažniausiai iš baltųjų žuvų – jūros lydekų, menkių ir kitų.

2. Tai pilnas cheminių konservantų, sveikatai nepalankus gaminys. Nenuginčijamas istorinis faktas, jog surimį sugalvojo ir ilgus metus vartojo pirmiausia japonai. Ši tauta nuo seno garsėja savo dėmesiu sveikatai, mitybai, o jos gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė ilgiausia visoje žemėje. Tokioje visuomenėje sveikatai žalingas gaminys paprasčiausiai nebūtų prigijęs, juoba išsilaikęs ištisą tūkstantmetį. Tuo tarpu kertiniai jo gamybos principai išlieka labai artimi seniesiems. Pagrindiniai konservantai gaminant surimį išliko tie patys – aukšta ir žema temperatūra, o produktą sudaro tokie natūralūs ingredientai kaip baltoji žuvis, kiaušinio baltymas, krakmolas ir vanduo.

3. Surimio gaminiuose mažai žuvies. Kokybiškuose surimio produktuose yra nuo 30 iki 50 % žuvies. Tačiau verta atkreipti dėmesį, jog tai yra gryni žuvies baltymai, nes gaminant surimį iš žuvies pašalinami riebalai ir vanduo. Tai lemia, jog surimyje grynos žuvies mėsos yra netgi daugiau nei pačioje žuvyje. Norint paruošti 1 kg surimio prireikia net 3–4 kg žuvies! Prie mito, jog surimyje mažai žuvies ir daug konservantų, daugiausiai prisideda Kinijos, Tailando ir kiti pigios produkcijos gamintojai. Dėl milžiniško atstumo jų gaminiai į Europą dažniausiai keliauja laivų konteineriais, todėl yra šaldyti ir su pridėtiniais konservantais. Nors ir pigesnis, toks surimis yra žymiai prastesnio skonio ir žemesnės maistinės vertės – paprastai žuvies jame tėra apie 20 %.

4. Tai produktas iš dirbtinai fermose užaugintų žuvų. Tiesa yra ta, kad tiek anksčiau, tiek ir dabar surimis gaminamas tik iš laisvai jūroje užaugusių ir ten sugautų žuvų – menkių, lydekų bei kitų.

5. Tai kaloringas produktas su daug cholesterolio. Priešingai – tai nekaloringas ir cholesterolio neturintis gaminys. Ruošiant surimį, iš žuvies pašalinami ne tik kaulai, bet ir riebalai. Todėl suvalgę 100 g surimio, tegausite maždaug 90–100 kalorijų.

6. Surimyje mažai baltymų. Be žuvies, šiuose produktuose taip pat naudojami kiaušinio baltymai, tad 100 g surimio yra apie 9 g pagrindinės organizmo statybinės medžiagos. Gaminant krabų lazdeles, vanduo iš surimio pirma pašalinamas, o paskui ir vėl sugrąžinamas, tad galutiniame produkte jo yra apie 30–40 %. Surimio formai palaikyti taip pat naudojama 5–10 % krakmolo, iki 10 % kiaušinio baltymo, 3–4,5 % aliejaus, apie 3 % cukraus ir 0,5–1,5 % druskos, krabų bei paprikos ekstraktų ir kitų skonį išryškinančių medžiagų.

7. Produktuose iš surimio nedaug vitaminų ar vertingų mineralinių medžiagų. Iš tiesų valgydami krabų lazdeles, gaunate visas naudingąsias medžiagas, esančias žuvyje – ne tik daug vertingų baltymų, bet ir Omega 3 riebalų rūgščių, magnio, vitamino B12, fosforo, seleno.

8. Kai kurie surimio produktai tinka veganams. Pagal tradicinę japonišką technologiją gaminamas surimis yra žuvies produktas, todėl veganams netinka, tačiau jį noriai vartoja daugelis mėsos nevalgančių vegetarų. Tuo tarpu veganiškos virtuvės įvairovę papildo iš sojų gaminamas surimį primenantis produktas. Visgi jo gamybos būdas neturi nieko bendra su senąja japonų technologija.

9. Patiekalai iš surimio neįvairūs ir vienodo skonio. Receptų su surimiu klodai neišsemiami, tereikia juos atrasti. Krabų lazdelės ir vienos gali būti paruoštos pačiais įvairiausiais būdais, pavyzdžiui, kaip įmantrūs vieno kąsnio užkandžiai. Iš jų taip pat galima gaminti ne tik šaltas ir karštas salotas, bet ir kepti kotletus, blynelius, visaip jas įdaryti. Štai „Viči“ surimio kąsneliai „Jūros perlai“ neseniai Briuselyje vykusioje pasaulinėje parodoje žuvies industrijos oskarą pelnė būtent už universalumą ir plačias panaudojimo galimybes.

10. Surimio gaminius būtina papildomai paruošti. Iš tiesų vienas didžiausių šios žuvies apdorojimo technologijos privalumų yra tas, jog surimio gaminiai visiškai paruošti vartoti, o tinkamai laikant, jų vartojimo terminas siekia net du mėnesius. Todėl surimis puikiai tinka tiek kasdieniam vartojimui, tiek iškyloms gamtoje, tiek ir ilgoms kelionėms.

„Sveikintina tai, kad mitai apie produktus iš surimio pamažu sklaidosi, ir jie vis dažniau atsiduria ant lietuvių ir kitų europiečių stalo. Juk tai bene paprasčiausias ir pigiausias būdas savo mitybos racioną paįvairinti vertingais žuvų produktais. Tyrimai atskleidžia, jog tik nedidelė dalis lietuvių žuvies vartoja tiek, kiek rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija – bent du kartus per savaitę. Labiau pasitikėdami produktais iš surimio, sparčiai pagerintume šiuos rodiklius. Akivaizdu, kad toks mažai kalorijų turintis, tačiau itin baltymingas produktas puikiai tinka šiuolaikiškam, aktyviam, sportuojančiam žmogui, kuriam brangi ne tik sveikata bei kūno linijos, bet ir kiekviena minutė“, – sako „Vičiūnų grupės“ produktų vystymo vadovė.

Nepaisant šių mitų, didžiausios pasaulyje produktų iš surimio gamintojos pardavimai tiek Lietuvoje, tiek Europoje kasmet padidėja bent keliais procentais. Panašios tendencijos stebimos ir vertinant bendrą surimio suvartojimą Europoje.