Iš visų ligų lietuviai labiausiai bijo vėžio: ką sako medikai?

Vasario 4 d. minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Nors Lietuvoje daugiau nei pusę mirties atvejų per metus sudaro širdies ir kraujagyslių ligos, vis dėlto tyrimas rodo – visuomenėje labiau baiminamasi ne šių, o onkologinių susirgimų.

Reklama

Bijoma kalbėti ir tirtis

Kodėl vėžys Lietuvos gyventojams kelią didžiausią nerimą ir baimę, specialistai aiškina paprastai. Anot Nacionalinio vėžio instituto (NVI) medikų, šią ligą vis dar lydi mitai bei stigmatizavimas. Dalis vėžinių susirgimų gali būti pagydomi, o ankstyva vėžio diagnostika ir dalyvavimas prevencinėse programose gali padėti išsaugoti sveikatą bei gyvybę. Pasak NVI specialistų, Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, mirtingumas nuo vėžio yra antroje vietoje. Tuo metu šalies gyventojų mirčių statistika rodo – daugiausia žmonių miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų, ir toks dėsningumas nekinta jau ne vienerius metus.

Tačiau šiemet atlikto ERGO saugumo indekso tyrimo Lietuvoje duomenimis, daugiau nei pusė (66 proc.) apklaustųjų labiausiai baiminasi vėžio. Kiek mažiau gyventojų – 60 proc. – nerimauja dėl tikimybės susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, o beveik dvigubai mažiau apklaustųjų (38 proc.) nerimą kelia psichikos susirgimai. Įdomu tai, kad baimė susirgti COVID-19 visuomenėje šiuo metu ganėtinai nedidelė – ją jaučia kiek mažiau nei trečdalis (29 proc.) respondentų. Tuo metu gripo apklaustieji baiminasi mažiausiai (24 proc.)

„Tai, kad vėžys gyventojams kelia didžiausią nerimą, yra puikiai suprantama. Šios ligos diagnozė dažnai yra netikėta, o ją sužinojus, ištinka šokas. Kitą vertus, nors apie onkologinius susirgimus kalbama nemažai, daugeliui atrodo, jog vėžys niekada nebus diagnozuotas. Todėl visuomenėje įprasta vengti rūpintis prevencija, laiku tikrintis sveikatą. Tai rodo ir ankstesniais metais atliktas ERGO tyrimas. Jo duomenimis, nemokamose vėžio profilaktinės patikros programose yra dalyvavę 51 proc. Lietuvos gyventojų. Skaičius gali pasirodyti nemažas, tačiau kuomet onkologiniai susirgimai yra antroji mirtingumo priežastis šalyje, laiku užbėgus ligai už akių, pavyktų išsaugoti dar daugiau gyvybių,“ – sako ERGO Rizikų vertinimo ir produktų vystymo skyriaus vadovė Audronė Kupliauskienė.

Tokiai nuomonei pritaria ir NVI gydytoja radiologė, prevencinių programų koordinatorė dr. Rūta Briedienė. Jos teigimu, atlikto saugumo indekso tyrimo rezultatai nėra netikėti, kadangi žmonės visada bijojo susirgti vėžiu. Ši baimė, anot dr. R. Briedienės, tikriausiai atsiranda dėl ligos ir jos gydymo sukeliamų poveikių.

„Žmonės bijo skausmo, blogos savijautos, nuplikimo. Tačiau nemažai vėžinių susirgimų gali būti pagydomi, tik dažniausiai į tai nesigilinama. Vyrauja bendra nuomonė, kad vėžys prilyginamas mirčiai. Kartais žmonės serga abiem ligomis – tiek širdies ir kraujagyslių, tiek onkologinėmis. Tik tai lydi vis dar gajos stigmos visuomenėje. Apie širdies ir kraujagyslių ligas visi drąsiai pasakoja kaimynui, o apie vėžį nutyli. Todėl keisti šį įsitikinimą yra būtina“, – pabrėžia dr. R. Briedienė.

Perspektyva išgyventi nuolatos didėja

Visuomenės nuomonės pokytis apie vėžinius susirgimus turėtų prasidėti nuo prevencijos. Apie tai kalbanti dr. R. Briedienė pažymi – suspėti užkirsti kelią ligai yra be galo svarbu.

„Gydant vėžį, gydymas skiriamas tik tam tikrą laiką – pavyzdžiui, atliekama operacija ar skiriami medikamentai. Tuo metu savo sveikais kasdieniais įpročiais, tinkama mityba galime atitolinti ar net išvengti dalies vėžinių susirgimų. Kitas prevencijos būdas – dalyvavimas nemokamose prevencinėse vėžio patikros programose. Praktika ir tyrimai rodo: nustačius ligą ar net ikivėžinius pakitimus anksti, jie dažniausiai sėkmingai gydomi. Visame pasaulyje, o kartu ir Lietuvoje, vykdomos krūties, gimdos kaklelio, storosios žarnos, prostatos vėžio ar kitos prevencinės programos. Jos reikšmingai sumažina mirtingumą nuo šių ligų“, – akcentuoja medikė.

NVI Vėžio epidemiologijos laboratorijos vedėja dr. Giedrė Smailytė priduria, kad prognozės dėl onkologinių susirgimų visuomenėje didėjimo gali būti neoptimistiškos. Anot specialistės, Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, artimiausiu metu tikėtinas mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų sumažėjimas. Todėl vėžys, prognozuojama, taps pagrindine mirties priežastimi gyventojų iki 70 metų amžiaus grupėje.

„Apskritai, Lietuvoje vyrų mirčių nuo vėžio atvejų daugėjo iki 90-ųjų vidurio, vėliau šis skaičius tapo stabilus. Savo ruožtu moterų mirtingumo rodikliai labai nežymiai mažėja. Tokius pokyčius stebime esant nuosekliam sergamumo didėjimui. Tai tik patvirtina – vėžys tampa bent iš dalies suvaldoma liga. Ne visi ja susirgę miršta, onkologinių ligų pacientų išgyvenamumas nuolatos gėrėja. Kai kurių lokalizacijų vėžiu gydymas yra ypač efektyvus, ypač – jei susirgimai diagnozuojami anksti“, – kalba dr. G. Smailytė.

Visgi, išgirdus šią diagnozę, daugeliui pacientų kyla baimė ne tik dėl gyvybės, bet laukiančių finansinių iššūkių. Anot A. Kupliauskienės, gydymo laikotarpiu neretai prarandamas darbingumas, tenka pasitraukti iš darbo rinkos.

„Nors valstybė padengia dalį anksčiau gauto atlyginimo, finansinė našta ligos atveju – neišvengiama. Vis dėlto turint draudimą, ligos atveju išmokėta suma padeda išlaikyti finansinį stabilumą, kol vyksta gydymosi procesas. Deja, ligos atvejų vis daugėja, tad didėja ir išmokamos sumos“, –  pasakoja ERGO atstovė.