Įsakymus dėl neurochirurgijos paslaugų optimizavimo siūlo pripažinti netekusiais galios

Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje buvo priimtas sprendimas „Dėl neurochirurgijos paslaugų organizavimo“.

Komitetas 2014 m. liepos 9 d. posėdyje išklausė Lietuvos neurochirurgų draugijos, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, Klaipėdos universitetinės ligoninės, Respublikinės Klaipėdos ligoninės, Panevėžio ligoninės, Šiaulių ligoninės informaciją apie 2014 m. birželio 10 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymus (Nr. V-676 “Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. 652 „Dėl neurochirurgijos stacionarinių vaikų ir suaugusiųjų paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų pakeitimo“ ir Nr. V-677 „Dėl neurochirurgijos paslaugų optimizavimo 2014 – 2020 metų plano patvirtinimo“), kuriais numatoma nuo 2015 m. sausio 1 d. pertvarkyti šiuo metu veikiančią neurochirurgijos pagalbos teikimo Lietuvoje tvarką.

Reklama

Daugelis posėdyje pasisakiusiųjų neurochirurgijos paslaugas teikiančių gydymo įstaigų atstovų nepritarė Sveikatos apsaugos ministerijos vykdomam neurochirurgijos paslaugų optimizavimo planui. Akcentuota, kad įgyvendinant ministro įsakymus, būtų apribota Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių neurochirurgijos tarnybų veikla, nes jose būtų teikiama ribota skubi neurochirurginė pagalba, o beveik visa planinė pagalba būtų nukreipiama į Kauno klinikas.

Buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad rengiant ir svarstant minėtų įsakymų projektus, buvo ignoruojamos Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių neurochirurgijos centrų nuomonės ir pasiūlymai, o neurochirurgijos paslaugų optimizavimo planas parengtas orientuojantis į Kauno klinikų interesus. Lietuvos neurochirurgų draugijos teigimu, darbo grupės posėdžiuose nesudarytos galimybės išsakyti nuomonių, prieštaraujančių siūlomam projektui, darbo grupė savo veiklos nebaigė, galutinių išvadų ministrui nepateikė, o visų Lietuvos miestų, išskyrus Kauno, atstovai pasisakė prieš siūlomą projektą. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad rengiant įsakymų projektus galimai buvo pažeisti Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 7 straipsnio reikalavimai.

Komitetas pažymi, kad priimant sprendimus, kurie iš esmės keičia galiojančią neurochirurgijos paslaugų teikimo tvarką, būtina pasiekti sutarimą tarp visų suinteresuotų gydymo įstaigų, medikų asociacijų ir sveikatos sistemos politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų. Be to, iš esmės keičiant galiojančią tvarką, naujos teisės aktų nuostatos turėtų įsigalioti palaipsniui, kad būtų išvengta neigiamų pasekmių.

Posėdžio metu komitetas nusprendė siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei peržiūrėti 2014 m. birželio 10 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymus Nr. V-676 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. 652 „Dėl neurochirurgijos stacionarinių vaikų ir suaugusiųjų paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų“ pakeitimo“ ir Nr. V-677 „Dėl neurochirurgijos paslaugų optimizavimo 2014–2020 metų plano patvirtinimo“ ir įvertinus jų atitiktį aukštesnės galios teisės aktams, apsvarstyti galimybę šiuos įsakymus pripažinti netekusiais galios. Taip pat pavesti Sveikatos apsaugos ministerijai sudaryti naują darbo grupę, kuri, atlikusi visapusišką neurochirurginės pagalbos paslaugų teikimo bei specialistų poreikio analizę, savo veikloje vadovaudamasi skaidrumo, viešumo, atvirumo principais, peržiūrėtų 2014 m. birželio 10 d. SAM įsakymų Nr. V-676 ir Nr. V-677 nuostatas, ir  juos patobulintų.

lrs.lt