Islandų patarimas paauglius girdančiai Lietuvai
Kasdien rūko, alkoholį ir narkotikus klaipėdiečiai vartoja bene daugiausiai iš šešiose šalyse apklaustų 15–16 metų paauglių, rodo tyrimas. Jį atlikę ekspertai turi savo šalyse suveikusių patarimų: visiškai uždrausti svaigalų reklamą, o alkoholiu ir tabaku prekiauti tiesiogine prasme iš po prekystalių.
Kasdien rūko kas trečias Klaipėdos paauglys, alkoholio ragavo daugiau nei 90 proc., o bent kartą jau buvo girti – beveik 60 proc. apklaustų 15–16 metų moksleivių. Daugiau nei ketvirtadalis jų žino, koks yra marihuanos skonis.
Pirmą kartą tabako ir alkoholio Klaipėdos moksleiviai teigia paragaujantys itin anksti – vos 11 ar 13 metų.
Tokius duomenis atskleidė tarptautinis Švedijos ir Islandijos ekspertų tyrimas. Toks pat buvo atliekamas ir Latvijoje, Estijoje, Islandijoje, Rumunijoje, Serbijoje bei Fererų salose. Klaipėdiečiai beveik visose pozicijose pirmauja blogąja prasme.
Ekspertai sako, kad padėtį galima pataisyti. Pavyzdžiui, Islandijoje per 15 metų geriančių paauglių skaičių pavyko sumažinti nuo 42 proc. iki 5 proc. procentų, o kasdien rūkančių – nuo 23 iki vos 3 proc.
„Prieš penkiolika metų Islandijoje padėtis buvo labai panaši kaip pas jus Klaipėdoje dabar. Tada vyriausybė nusprendė visai uždrausti alkoholio ir tabako gaminių reklamą. Po poros metų nuspręsta viešai nerodyti tabako ar alkoholio. Jeigu ateitumėte į parduotuvę Reikjavike cigarečių, turėtumėte paklausti, ar jos čia parduodamos, nes įstatymas draudžia demonstruoti cigaretes ar alkoholį parduotuvėse“, – sako Islandijos socialinių tyrimų ir analizės centro direktorius Jonas Sigfussonas.
„Mūsų rekomendacijos: sutrumpinti alkoholio pardavimo laiką parduotuvėse. Pradėti švietimą nuo barų, kavinių, restoranų darbuotojų, kad jie neparduotų alkoholinių gėrimų nepilnamečiams arba tiems, kurie jau yra neblaivūs“, – teigia Mia Sundelin, Švedijos informacijos apie narkotikus ir alkoholį tarnybos koordinatorė.
Ekspertai sako, kad reikia ne tik mokyti vaikus, aiškinti narkotikų ar alkoholio žalą, bet ir keisti aplinką, kad vaikams tiesiog nekiltų noras jų ragauti. Daugiau esą reikėtų šviesti ir suaugusiuosius, nes tėvai, jų aplinka ir gyvenimo būdas vaikui daro bene didžiausią įtaką.
„Suaugusiuosius yra sunkiau mokyti, nes turi būti motyvacija. Statistika rodo, kad 95 proc. visų rūkančiųjų be jokių pastangų meta rūkyti, kai patiria labai stiprią ligą, pavyzdžiui, infarktą ar bent infarkto riziką. Tuoj pat žmogus meta rūkyti“, – sako Natalija Istomina, Klaipėdos savivaldybės Narkotikų kontrolės komisijos pirmininkė.
Užsienio ekspertų kas dvejus metus atliekamas paauglių svaiginimosi įpročių tyrimas atskleidė ir teigiamą dalyką – nuo 2006-ųjų, kai Klaipėda pradėjo jame dalyvauti, kasdien rūkančių ir vartojančių alkoholį paauglių keliais procentais sumažėjo.
Asta Kažukauskienė,
Susiję straipsniai
