Išmaniosios technologijos gerins gyvenimo kokybę

Tokios idėjos kaip išmanusis čiužinys kūdikiui, kuris galėtų ne tik palaikyti reikiamą temperatūrą, bet ir skleisti mamos kvapą, padėti kūdikiui surasti maisto buteliuką ir kt., taip pat išmanusis laikrodis, kuris leistų stebėti žmogaus fizinį aktyvumą, kraujospūdį, pulsą, matuoti gliukozės kiekį kraujyje ir kt. – išmanieji namai – realybė ar ateitis?

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) doc. A. Blaževičienės teigimu, panašūs projektai, pristatyti Universitete vykusios intensyvios programos savaitės metu, – tai ne tik studentų vaizduotės vaisius. „Šiuo metu išmaniosios technologijos yra labai pažangios. Visa tai, ką sugalvojo ir pristatė studentai galėtų būti taikoma kasdieninėje praktikoje jau šiandien. Naujausias technologijas gaminančios įmonės gali pasiūlyti įvairiausius produktus ir prisitaikyti prie užsakovo poreikių, tokių išmaniųjų technologijų ir programų kūrimas medicininiams tikslams greitai sudarys nemažą dalį rinkos. Jau dabar kuriami, o kai kuriose šalyse ir naudojami išmanieji namai pagyvenusiems žmonėms. Tokiuse namuose yra mobilūs prietaisai, važinėjantys žeme, kuriuose įmontuoti ekranai, per kuriuos pacientas gali palaikyti tiesioginį ryšį su savo gydymo įstaiga. Šis aparatas taip pat gali pranešti pacientui, kada jam reikėtų išgerti vaistus, ar pasitikrinti cukraus kiekį kraujyje, jei pacientas serga diabetu. Taip pat tokiuose namuose yra įmontuoti davikliai vonioje. Tarkim senyvo amžiaus žmogus, vonioje užtruko ilgiau nei valandą. Tokiu atveju jam iškviečiama greitoji pagalba, įtariant, kad žmogus pargriuvo. Tokios technologijos palengvina ne tik medicinos personalo darbą bei pacientų priežiūrą, bet ir senyvo amžiaus žmonių artimųjų gyvenimą“,- pasakoja doc. A. Blaževičienė.

Kurse (angl. „Well being technology: different methods to create more effective and evidence based practice in health care by using new technology solutions“) dalyvavo slaugos, akušerijos, kineziterapijos ir ergoterapijos sričių atstovai iš Švedijos, Danijos, Suomijos ir Lietuvos. Projekto metu buvo siekiama ieskoti būdų, kaip pritaikyti naujausias kasdienybėje naudojamas technologijas klinikinėje praktikoje, dirbant su pacientais, ir kaip šios technologijos galėtų padėti gerinti gyvenimo kokybę tiek sveikiems, tiek turintiems sveikatos sutrikimų, senyviems žmonėms.

Nors naujausių prietaisų ir į juos įdiegiamų programų nauda yra akivaizdi, tokių technologijų kaina dažnai yra didelė, ar net neįkandama paprastam vartotojui. Vis dėlto, paklausta, kada galima tikėtis tokių technologijų įdiegimo Lietuvoje, viena pagrindinių vykusių mokymų organizatorių doc. A. Blaževičienė buvo gana optimistiška. „Suprantama, viskam reikia lėšų. Tačiau turbūt prieš keletą metų neįsivaizdavome, kad praktiškai kiekvienas iš mūsų savo rankose laikysime telefonus liečiamu ekranu, juose galėsime nuolat naudotis internetu ir jo suteikiamomis galimybėmis. Daugelį, iš gyvenimo kokybę padedančių gerinti programų jau dabar galima įdiegti į savo mobiliuosius telefonus ar kompiuterius. Pavyzdžiui fizinio aktyvumo stebėjimo, mitybos ar kitas programėles. Todėl manau, kad neužtruks ir kitų technologijų invazija pacientų priežiūros srityje“,- teigė doc. A. Blaževičienė.

Šiuo metu ergoterapijos studijų programos studentai jau studijuoja naujausių technologijų taikymą savo praktiniame darbe. Tikimasi, kad jų rengiami baigiamieji darbai ateityje dar labiau palies išmaniąsias technologijas, skatins bendrą supratimą šioje srityje bei jos plėtrą Lietuvoje.