Ispanijos kurorte – legioneliozės židinys

Jungtinės Karalystės (JK) Sveikatos apsaugos agentūra (HPA) nuo 2012 m. sausio mėn. pradžios užregistravo keturis patvirtintus legionierių ligos atvejus,- informuoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC).Liga buvo diagnozuota Anglijos ir Velso gyventojams, kurie neseniai viešėjo Ispanijoje (Calpe, Costa Blanca).

Ispanijoje legioneliozės (ūminės pneumonijos) simptomų pradžia užfiksuota 2011 m. gruodį. Nustatyta, kad užsikrėtę asmenys buvo apsistoję tame pačiame viešbutyje.

HPA duomenimis, dešimčiai kitų asmenų, gyvenusių toje pačioje vietoje, pasireiškė ligos simptomai, kurie atitinka legioneliozės požymius. Šie asmenys šiuo metu tiriami.

Apie visus patvirtintus atvejus pranešta Europos legioneliozės priežiūros tinklui (ELDSNet). Taip pat susisiekta su Turizmo ir kelionių organizatorių asociacija (ABTA), kuri šiuo metu vykdo savo tyrimus ir vertina susidariusios situacijos riziką.

Costa Blanca yra populiari turizmo vietovė tarp JK ir kitų Europos šalių poilsiautojų. Todėl yra tikimybė, kad per ateinančias dienas gali būti nustatyti ir papildomi legioneliozės atvejai.

Legioneliozė – tai ūminė infekcinė liga, pasireiškianti ūminės pneumonijos ar ūminės respiracinės ligos klinikiniais sindromais, kurią sukelia Legionella bakterija. Labiausiai paplitusi Legionella pneumophila. Šiai ligai būdingos dvi klinikiškai ir epidemiologiškai susijusios ligos formos: pirmoji – Legionierių liga, kuriai būdingas karščiavimas, mialgija, kosulys, galvos skausmai, pilvo skausmai bei diarėja, pneumonija, ir antroji – Pontiako karštligė, pasižyminti lengvesne ligos eiga be pneumonijos. Abi ligos formos plačiai paplitusios pasaulyje, dažniausiai registruojamos vasarą ir rudenį.

Žmogus legionelioze užsikrečia aerogeniniu būdu, įkvepiant aerozolio su legionelėmis. Šia liga neužsikrečiama nuo sergančio žmogaus ir jei vartojamas maistui užkrėstas vanduo. Palankiausia vandens temperatūra legionelėms daugintis – 20–45ºC. Žemesnėje nei 20 ºC ir aukštesnėje nei 60 ºC legionelės nesidaugina. Legioneliozė labiau paplitusi išsivysčiusiose šalyse, kurių ūkyje esama daug terminio vandens generavimo, aušinimo, recirkuliavimo, oro kondicionavimo ir kitų technologijų. Dažniausiai legionelių randama oro kondicionieriuose, aušintuvuose, kompresorinėse, dušinėse, baseinuose, įvairioje medicininėje aparatūroje, ypač taikomoje respiracinėje terapijoje.

Legioneliozės profilaktika – tai sukėlėjo rezervuaro paieška ir jo nukenksminimas terminiais ar cheminiais metodais, oro kondicionavimo, vėsinimo, drėkinimo ir kt. sistemų tinkama priežiūra, gydytojų legioneliozės diagnostikos žinių tobulinimas, taip pat visuomenės švietimas ir mokymas.

Gyventojams patariama neleisti vandeniui užsistovėti, reguliariai valyti dušus, dušų galvutes ir vandens čiaupus. Pagrindinės legioneliozės rizikos mažinimo priemonės yra susijusios su teisinga vandens sistemų eksploatacija – karšto vandens temperatūra turi būti palaikoma 50–60 ºC, šalto vandens temperatūra neturi siekti 25 ºC.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras