Apklausus 10 populiarių specialybių atstovus Lietuvoje, paaiškėjo, kad pasyviausių specialybių dešimtuke pirmauja finansininkai, teisininkai bei IT specialistai. Tiesa, dirbdami fiziškai pasyvų darbą šių sričių atstovai yra labiau linkę rūpintis savo fizine forma laisvalaikiu – beveik pusė jų reguliariai sportuoja, kas trečias lankosi sporto salėje, grupinėse treniruotėse ar plaukimo baseinuose. Fiziškai aktyviausi darbe yra statybų ir inžinerijos, gydymo ir slaugos bei klientų aptarnavimo specialistai. Šie ne tik praleidžia mažiausiai laiko sėdėdami, bet ir pakankamai aktyviai rūpinasi sveiku laisvalaikiu.
Net 85 proc. didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų pripažino, kad jų darbo dienos yra fiziškai pasyvios - tai yra net 11 proc. daugiau nei prieš metus. Tai parodė sveikatingumo klubų tinklo „Impuls“ užsakymu atlikta pakartotinė darbuotojų fizinio aktyvumo apklausa, kuri atskleidė, kad augant fizinio pasyvumo problemai didėja ir aktyvios fizinės veiklos poreikis. Lyginant su 2013 metų pabaigoje atliktos apklausos duomenimis, fizinio aktyvumo pertraukėles šiemet daro 2 kartus daugiau respondentų. Beveik 7 iš 10 įstaigų darbuotojų kavos ar pietų pertraukas paįvairina aktyvia veikla, tuo tarpu prieš kiek daugiau metus tai darydavo tik kas ketvirtas.
Pažangūs kolektyvai keičia poilsio kultūrą ir posėdžiauja stovėdami
„Fizinis pasyvumas yra viena didžiausių problemų, su kuriomis susiduria miestų gyventojai, ypač dirbantys sėdimą darbą. Ir nors visame pasaulyje bandoma šią problemą spręsti aktyviu laisvalaikiu po darbo, pastaruoju metu ypač pastebima, kad pažangūs kolektyvai keičia darbo kultūrą – biuruose įrengiamos mobilios darbo vietos ir sporto salės, pasitarimai vyksta stovint. Deja, Lietuvoje tai daro tik nedaugelis įmonių - tam trūksta infrastruktūros, o dar labiau – sprendimų valios“, – pastebi sveikatingumo klubų tinklo „Impuls“ vadovas Vidmantas Šiugždinis.
Apklausa parodė, kad fiziniu aktyvumu darbuotojai rūpinasi savarankiškai – kas trečias stengiasi dažniau lipti laiptais užuot važiavęs liftu bei pertraukų metu eina pasivaikščioti, kiek daugiau nei ketvirtadalis pertraukų metu pamankština rankas ir kojas, o penktadalis stengiasi reguliariai pasimankštinti tiesiog darbo vietoje.
„Mink į sveikatą!“ – smagios fizinės pertraukėlės darbe
„Praėjusį pavasarį įvertinę apklausos rezultatus ir suvokdami augančią fizinio pasyvumo grėsmę, pakvietėme įmones per pertraukėles darbo metu minti stacionarius kardio dviračius. O kad nebūtų nuobodu, pasiūlėme palenktyniauti tarpusavyje. Šią iniciatyvą tęsiame ir šiemet – per 2 mėnesius aplankysime daugiau kaip 60 finansų, informacinių technologijų, farmacijos ir kitų įmonių trijuose didžiuosiuose šalies miestuose. Jų biuruose vienai darbo savaitei įrengsime modernius kardio treniruoklius, o įstaigų kolektyvus kviesime susirungti kardio dviračių varžybose. Nugalėtojų lauks vertingi prizai“, – sakė V. Šiugždinis.
Tokiai iniciatyvai pritaria ir Lietuvos sporto universiteto dėstytoja dr. Simona Pajaujienė. „Fizinio pasyvumo problema įgauna epideminį mąstą – kai kurie tyrimai rodo, kad nuo fizinio pasyvumo ir ilgalaikio sėdėjimo miršta daugiau žmonių nei nuo rūkymo. Akivaizdu, kad aktyvi veikla nebėra tik asmenis kiekvieno reikalas – šia problema turi susirūpinti ir darbdaviai, jei nori išsaugoti darbuotojų sveikatą ir didinti darbo našumą“, – sakė dr. S. Pajaujienė.
Tyrimo metu buvo apklausti 627 respondentai iš 5 didžiųjų šalies miestų. Jį atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.