Kopenhagos universiteto mokslininkai padarė atradimą, kuris gali paaiškinti, kodėl esant lėtiniam venų nepakankamumui žaizdos gyja labai sunkiai. Tikimasi, kad tai padės sukurti efektyvius vaistus šiai varginančiai komplikacijai gydyti.
Žaizdos gijimui svarbus kalciprotektinas
Iki šiol vyravo nuomonės, jog žaizdų gijimas pasunkėja dėl sutrikusios pusiausvyros tarp įvairių žaizdos audinyje veikiančių fermentų (proteinazių ir jų inhibitorių).
Kopenhagos universiteto dermatologai, chirurgai ir patologai specialiais metodais tyrė žaizdos išskiriamą sekretą. Buvo lyginamas greitai gyjančių žaizdų ir lėtiniu venų nepakankamumu sergančių pacientų žaizdų išskiriamas sekretas. Rezultatai nustebino, kadangi įvairių žaizdų gijimą ir ląstelių dauginimąsi veikiančių medžiagų (citokinų ir fermentų) koncentracijos skirtingose žaizdose iš esmės nesiskyrė.
Atrastas tik vienas svarbus skirtumas: tam tikro baltymo, vadinamo kalciprotektinu, koncentracija gyjančiose žaizdose buvo du kartus didesnė nei lėtinėse negyjančiose žaizdose. Atitinkamai ištyrus šio baltymo koncentraciją kraujuje pasirodė, jog lėtiniu venų nepakankamumu sergančių pacientų kalciprotektino koncentracija taip pat buvo mažesnė. Šis baltymas svarbus žaizdos gijimui, jis aktyvina ląsteles per Toll šeimos receptorių. Aktyvuotos ląstelės dauginasi ir žaizdos gijimas greitėja. Taip pat kalciprotektinas veikdamas tuos pačius receptorius skatina apoptozę – negrįžtamai pažeistos ląstelės mirtį, kas taip pat labai svarbu žaizdos gijimui.
Mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai paneigė iki tol vyravusias nuomones, kad lėtinėse žaizdose pagrindinis gijimą slopinantis faktorius yra skirtingas įvairių fermentų aktyvumas, kadangi nustatytas tik vienas esminis skirtumas.
Tyrėjų nuomone, baltymo kalciprotektino koncentracijos dirbtinis padidinimas galbūt paskatintų geresnį lėtinių žaizdų gijimą.
Turi tik mokslinę reikšmę
Gydytojas angiochirurgas Linas Jarašūnas „Vakarų Lietuvos medicinai“ teigė nemanąs, kad šio tyrimo išvados turi praktinę naudą.
„Lietuvoje tų baltymų niekas netiria, galimybių ištirti nėra. Net jei galėtų ištirti, tai būtų reikšminga tik diagnozei - praktinės įtakos ligonių gydymui, gijimo eigai tai neturėtų. Nes jei to baltymo yra, žaizda užgyja savaime ir žmonės nebesikreipia į gydytoją. O jei žaizdos negyja, vadinasi, to baltymo nėra. Taigi ir tikslo tirti nėra“, - svarstė jis, tikindamas, kad minėtasis darbas turi tik mokslinę reikšmę.
Paklaustas, gal kalciprotektino koncentracijos dirbtinis padidinimas paskatintų geresnį lėtinių žaizdų gijimą, gydytojas sakė abejojąs – mat tas baltymas tik atspindi bendrą organizmo būklę, yra daugelio ligų, privedančių prie šios situacijos, rodiklis. Todėl gydyti reikėtų ne baltymą didinant, o medžiagų apykaitą sureguliuojant taip, kad to baltymo pasigamintų daugiau.
„Veninį nepakankamumą didele dalimi sąlygoja įgimti medžiagų apykaitos sutrikimai, genetiniai defektai. Žmogus paveldi genotipą iš tėvų, senelių, ir mažai ką gali pakeisti. Jei žmogus stambaus sudėjimo, turi antsvorio, sutrikusi medžiagų apykaita, hiperglikemija, padidėjęs kraujo spaudimas, - didelė tikimybė, kad bus ir venų nepakankamumas. Pakeitus kurio baltymo koncentraciją nepasveiksi nuo pagrindinių ligų, kurios yra užprogramuotos genetiškai“, - savo nuomonę dėstė angiochirurgas.
Simptomus mažina judėjimas
Pasak L. Jarašūno, venų nepakankamumas - labai plačiai paplitusi liga, pasireiškianti apsunkintu veninio kraujo nutekėjimu iš apatinių galūnių prie širdies. Ji būdinga bemaž kiekvienam, kuris turi antsvorio, išsiplėtusias venas, kuris ilgai stovi, mažiau juda. Paprastai liga pasireiškia iki 35 metų. Ji pasireiškia kojų tinimu, pabrinkimu, skausmu, nemaloniu jausmu ilgiau pastovėjus.
Gydytojas rekomenduoja, siekiant palengvinti simptomus, atsikratyti antsvorio, gyventi aktyvesnį gyvenimą – daugiau dirbant blauzdoms, kraujas automatiškai pumpuojamas link širdies ir mažėja ligos simptomai.
Simptomų pasireiškimą mažina elastinių kojinių nešiojimas.
vlmedicina.lt
Šaltinis
S100A8/A9 deficiency in nonhealing venous leg ulcers uncovered by multiplexed antibody microarray profiling. Br J Dermatol 2011; 165: 292–301.