Iššokęs pėdos kauliukas: deformacija pašalinama be didelių pjūvių

Akivaizdus pėdos didžiojo piršto nukrypimas, spaudžiantis ir deformuojantis kitus pirštus, skausmingos nuospaudos, nepatogumai renkantis avalynę bei kasdien patiriamas diskomfortas – pagrindinės priežastys, skatinančios žmones kreiptis į ortopedą-traumatologą.

Medicinoje ši diagnozė vadinama „Hallux Valgus“. Chirurginio gydymo sudėtingumas priklauso nuo deformacijos laipsnio. Kuo anksčiau gydytojas įvertina būklę, tuo švelnesnis operacijos būdas naudojamas.

„Pasaulyje sparčiai paplitusios minimaliai invazyvios „Hallux Valgus“ gydymo metodikos jau taikomos ir pas mus. Įsitikinimas, kad po operacijos laukia ilgas ir varginantis gijimo laikotarpis – jau praeitis“, - sako medicinos centruose „Northway“ Klaipėdoje ir Kretingoje konsultuojantis bei operuojantis ortopedas-traumatologas Vidmantas Žegunis.

Pėdos deformacijos priežastys – genetika ir ydingas krūvis

Gydytojo teigimu, „Hallux Valgus“ diagnozę gaubia daug mitų. Vienas populiariausių – neva didžiojo pėdos piršto iškrypimas atsiranda dėvint per siaurą avalynę ar aukštakulnius.

„Pėdos deformacija nustatoma ir basomis visą gyvenimą vaikštančiose Afrikos gentyse. Tad nepatogi avalynė gali tik pagreitinti patologijos progresavimą. O pagrindinės problemos priežastys – ydingas krūvių pasiskirstymas bei įgimtos ir paveldėtos pėdos sąnarių deformacijos“, – pasakoja V. Žegunis.

Ortopedinės priemonės ir mankšta padeda ne visiems

Kai kurie pacientai visavertį gyvenimą gyvena be operacijos. Tinkamai parinkti batai, pėdos padėtį koreguojantys vidpadžiai (supinatoriai), kosmetiniai pleistrai ar speciali gydomoji mankšta pradinėse pėdos deformacijos stadijose padeda laikinai pašalinti diskomfortą.

Problemai gilėjant ir laiku neatlikus operacijos, pėdos atramos ašies nuokrypis gali sudaryti papildomą krūvį didžiojo piršto sąnariui ir sukelti artrozę. Didžiojo piršto sąnario nelankstumas medicinoje vadinamas „Hallux Rigidus“.

Operacinio gydymo naujovės

Gydytojas ortopedas-traumatologas V. Žegunis pabrėžia, kad anksčiau pacientus nuo operacijos sulaikydavo ilgas ir varginantis pooperacinis laikotarpis: „Audiniai buvo gan stipriai traumuojami, randai ilgai gijo, nedingdavo pėdos patinimas. Dabar operuojame su specialiais instrumentais be didelių pjūvių – per mažus, taško dydžio priėjimus. Pėdos kaulai „ištiesinami“ nepažeidžiant jų kraujotakos, sąnarinių kapsulių ir raiščių. Dėl to kardinaliai sutrumpėja reabilitacinis laikotarpis, patiriama mažiau skausmo, tinimų po operacijos.

Pacientui greičiau grąžinamas mobilumas, pasiekiamas ilgalaikis medicininis bei kosmetinis rezultatas, nes visada operacijos metu stengiamasi atkurti ir priimtiną pėdos formą.“

Gydymo planas – ar į teisingą padėtį bus grąžintas tik pėdos didysis pirštas, ar reikės trumpinti padikaulius, ar tiesinti plaktukinius pirštus, priklauso nuo paciento lūkesčių, pėdos audinių būklės ir kitų faktorių, kuriuos specialistas aptaria konsultacijos metu.

Neprireiks nei ramentų, nei vežimėlio

Pėdos operacija dėl „Hallux Valgus“ priskiriama dienos chirurgijos paslaugoms, kai pacientai išleidžiami namo tą pačią dieną. Operuojama naudojant vietinę nejautrą, - nuskausminant koją.

Ši paslauga gali būti kompensuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

„Išeisite savo kojomis, dėvėdami specialų pėdos įtvarą, kurį suteiksime iš karto po operacijos. Nereikės nei ramentų, nei vežimėlio. Skausmas po operacijos pilnai valdomas elementariais geriamais vaistais“, – pasakoja ortopedas-traumatologas V. Žegunis.

Pirmas perrišimas dažniausiai rekomenduojamas po savaitės. Iki to galima judėti namuose, vaikščioti nedideliais atstumais. Rekomenduojama poilsio metu operuotą koją pakelti.

Visos tolesnio gydymo namuose detalės aptariamos išrašant iš gydymo įstaigos, skiriami reikiami medikamentai, išduodamas nedarbingumo pažymėjimas.

Kuriuo metų laiku operuotis – skirtumo nėra. Tik svarbu planuojant chirurginę intervenciją nusimatyti galimybę sau skirti mėnesį ramybės.