Išteisintas Alfridas Bumblys tikisi jau birželį grįžti į ligonių kasos vadovo pareigas

„Jaučiuosi gerai, nes žinau, kad esu teisus“, - prieš teismo posėdį, kuriame turėjo būti paskelbtas nuosprendis byloje dėl piktnaudžiavimo tarnyba, VLMEDICINA.LT žurnalistei sakė buvęs Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorius Alfridas Bumblys. Ir teismo nuosprendis jam buvo palankus. Neseniai sulaukęs ir kito teismo sprendimo pripažinti neteisėtu jam skirtą griežtą papeikimą, dar birželį A. Bumblys tikisi grįžti į darbą ir toliau „principingai kovoti su valstybės lėšų grobstymu“. 

Reklama

Išteisino

Trečiadienį Klaipėdos miesto apylinkės teismas išteisino piktnaudžiavimu tarnyba (Baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d.) kaltintą iš pareigų atleistą Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (TLK) direktorių Alfridą Bumblį. Piktnaudžiavimu jis buvo kaltintas dėl to, kad atsisakė pasirašyti sutartį su Klaipėdos universitetine ligonine dėl stacionarinių psichiatrijos paslaugų apmokėjimo.

Teismas akcentavo, jog A. Bumblio veika atitinka tik tarnybinio nusižengimo požymius, bet neturi baudžiamojo nusikaltimo požymių, valstybės interesams nebuvo padaryta didelė žala. Pripažinta, jog A. Bumblys atsisakymą pasirašyti sutartį grindė teisės aktais taip, kaip juos suprato.

Dėl patirtų nuostolių Klaipėdos universitetinė ligoninė (KUL) teismui buvo pateikusi per 2,5 mln. litų civilinį ieškinį. Šis ieškinys byloje liko nenagrinėtas.

Vadovavosi Sveikatos sistemos įstatymu

Priminsime, jog KUL psichiatrijos paslaugas pradėjo teikti 2007-ųjų rugpjūčio mėnesį, įkūrusi 15 lovų Afektinių sutrikimų skyrių. Skyrius įkurtas negavus Sveikatos apsaugos ministerijos leidimo. Pateikusi Klaipėdos teritorinei ligonių kasai atlyginti suteiktas paslaugas ligoninės administracija sulaukė neigiamo atsakymo.

A. Bumblys atsisakymą atlyginti teikiamas paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų motyvavo tuo, jog ligoninė nebuvo gavusi Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) leidimo teikti šias paslaugas, o tai esą numatyta Sveikatos sistemos įstatymo.

„Nesutinku, kad netinkamai taikiau teisės aktus, - aiškino žurnalistams A. Bumblys, paklaustas, ar sutinka su teismo pastaba, kad jo veika atitinka tik tarnybinio nusižengimo požymius. - Tačiau Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnis aiškiai nurodo, kad visas naujas paslaugas, jų profilį ir kiekį nustato SAM. Mes kreipėmės į SAM, turiu viceministro Rimanto Černiausko atsakymą, kad 2007 metais įsteigiant šį skyrių ligoninės steigėjas į ministeriją nesikreipė ir negavo leidimo. Todėl skyrius dirbo neteisėtai, neteisėtai klastojant dokumentus – žymint paslaugas kitu pavadinimu – buvo pateikiama apmokėti“.

Jo nuomone, KUL vadovui Vinsui Janušoniui psichiatrijos skyrius buvo reikalingas todėl, kad už šias paslaugas mokami dideli pinigai.

„Mūsų paskaičiavimu, 2007-2013 metais tos paslaugos kainavo apie 2 mln. 700 tūkst. litų“, - sakė A. Bumblys.

Nebuvo paslaugų poreikio

Kitas argumentas, kuriuo vadovavosi A. Bumblys, atsisakydamas apmokėti stacionarias psichiatrijos paslaugas KUL - nebuvo šių paslaugų poreikio Klaipėdos apskrityje - čia veikė dvi šias paslaugas teikiančios ligoninės, priverstos ir taip jau sumažinti lovų skaičių, – Švėkšnos psichiatrijos ligoninė (vėliau tapusi Klaipėdos jūrininkų ligoninės filialu) ir Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialas. Prieš paslaugų plėtimą pasisakę ir šios srities specialistai iš jau veikiančių ligoninių. Tačiau specialistų nuomonė buvusi ignoruota.

Naujo skyriaus atsiradimui buvo gautas tik Klaipėdos apskrities viršininko administracijos bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos pritarimas.

Teisme leidimą teikti paslaugas išdavę Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovai – 2008-2010 apskrities viršininko pareigas ėję Arūnas Burkšas ir jo pavaduotojas Artūras Šulcas pripažino, jog leidimas buvo išduotas neatlikus išsamios naujų psichiatrijos paslaugų reikalingumo apskrityje analizės. Tiesa, jie pripažino, jog leidimui nepritarė tuomet apskrities gydytojo pareigas ėjusi A. Bumblio žmona Ilona Bumblienė (dabar dirbanti Jūrininkų ligoninėje epidemiologe). Jos buvę paprašyta nusišalinti, kad nesikirstų viešieji ir privatūs interesai.

Klaipėdos TLK atsisakius sudaryti sutartis, ligoninės suteiktos paslaugos nuo 2007 iki 2010 m balandžio mėnesio nebuvo apmokėtos – Afektinių sutrikimų skyrius išlaikytas iš „bendrų ligoninės lėšų“.

Kita pusė: kam buvo reikalingas stacionaras

KUL vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis bylos nagrinėjimo metu teisme aiškino, jog dažnai į ligoninę paguldomi žmonės, sergantys „visa puokšte“ ligų, ir gydant vieną ligą gana dažnai išryškėja, jog ligoniui reikalinga ir psichiatro pagalba. Todėl ir buvęs įsteigtas Afektinių sutrikimų skyrius.

A. Bumblys nesutinka, kad tai rimtas pagrindas steigti skyrių. Jis pacitavo Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo vadovo Algirdo Narinkevičiaus žodžius, jog šiuo atveju dėl psichosomatinių ligų užtenka pakviesti konsultantus iš kitų jau veikiančių psichiatrijos įstaigų. Užtenka to, kad šie pakonsultavę skiria gydymą ir išvyksta, tam tikslui stacionarinis skyrius bendro profilio ligoninėje nėra reikalingas.

Įpareigojo pasirašyti sutartis... atgaline data?

Vyriausiasis administracinis teismas pernai neskundžiama nutartimi įpareigojo A. Bumblį sudaryti sutartį su KUL dėl paslaugų apmokėjimo. Sutartis buvo pasirašyta.

„Vyriausiasis administracinis teismas privertė pasirašyti sutartis. Aš po to sprendimo kreipiausi į teismą, kad išaiškintų, kuo remiantis priimtas tas sprendimas. Ir teismas priėmė mūsų kreipimąsi nagrinėti, tačiau vietoj manęs atėjusi dirbti Sigutė Galdikienė atšaukė mano kreipimąsi ir sustabdė nagrinėjimą. Man buvo aišku, kad nuodugniai peržiūrėjus tą sprendimą būtų buvęs priimtas kitas. Įsivaizduojate, kaip galima atgaline data pasirašyti sutartis dėl paslaugų apmokėjimo?“ – piktinosi A. Bumblys.

Pakenkė sveikatai

Už neva šiurkščius nusižengimus Valstybinės ligonių kasos direktorius Algis Sasnauskas praėjusių metų spalį A. Bumbliui buvo skyręs griežtą papeikimą ir atleidęs iš pareigų.

Anot A. Bumblio, griežtas papeikimas jam buvo skirtas todėl, kad jis suabejojo pinigų paskirstymo teritorinėms kasoms sąžiningumu, reikalavo griežtų finansinių ataskaitų, siekė neleisti grobstyti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Susidorojimui su juo buvo pasitelkti Klaipėdos didžiųjų ligoninių vyriausieji gydytojai, jie raštu kreipėsi į Valstybinės ligonių kasos direktorių, esą negali su juo dirbti, nes per griežtai juos kontroliuojąs.

„Jie pasitelkę Klaipėdos merą Vytautą Grubliauską, Seimo narį Kęstą Komskį bandė su manimi susidoroti, terorizavo mane ir mano šeimą: buvo duotas prokuroro Balčiūno nurodymas klausytis ne tik mano, bet ir mano žmonos telefoninių pokalbių, nuolat terorizavo mane ir dėl širdies ritmo sutrikimų ne tik aš buvau atsidūręs reanimacijoje, bet ir mano žmona. Sveikatai pakenkta - pasekmės aiškios“, - pasakojo žurnalistams A. Bumblys ir laimėjimo atveju žadėjo siekti prisiteisti kompensaciją.

Nusiteikęs grįžti į pareigas

Valstybinės ligonių kasos sprendimą skirti griežtą papeikimą A. Bumblys buvo apskundęs Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir šis prieš kelias savaites pripažino, jog papeikimas buvo skirtas neteisėtai.

Tiesa, su tuo nesutinkanti Valstybinė ligonių kasa sprendimą apskundė aukštesnei instancijai - Vyriausiajam administraciniam teismui. Lemiamą žodį jis tars gegužės 28 dieną.

A. Bumblys tikisi, jog galutinai pripažinus papeikimą neturint pagrindo, jis bus grąžintas į pareigas.