IVF padidina venų tromboembolijos ir plaučių embolijos riziką

IVF (in vitro fertilization) – vienas iš pagalbinio apvaisinimo būdų, kurio metu kiaušialąstė apvaisinama laboratorinėmis sąlygomis. Nors šiuo metu jis laikomas pačiu efektyviausiu nevaisingumo gydymo metodu, diskusijos dėl IVF keliamų moralinių, etinių ir technologinių problemų nesiliauja. Didėja duomenų ir apie IVF keliamas medicinines komplikacijas.

Švedų tyrimo duomenys

Nors venų tromboembolijos tikimybė nėra didelė ir normalaus nėštumo metu sudaro apie 0,1 proc., tačiau ji keturis kartus padidėja moterims, kurioms nėštumas yra pasiektas IVF būdu (moteriai skatinama ovuliacija, t. y. naudojant dideles dozes vaistų padidinamas estrogenų kiekis organizme).  O plaučių embolijos rizika padidėja septynis kartus, - teigia švedų mokslininkai.

Klinikiniame tyrime buvo analizuojami 23 498 IVF atvejai, vykdomi 1990-2008 metais.  Duomenys buvo lyginami su 116 960  analogiško amžiaus moterų, pastojusių natūraliu būdu, duomenimis. Rizika patirti venų tromboemboliją buvo vertinama pagal Švedijoje nustatytus standartus. Vidutinis moterų amžius sudarė 33 metus. Venų tromboembolijos rizika iki nėštumo ir metus po jo abiejose grupėse nesiskyrė.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad IVF nėštumas buvo susijęs su padidėjusia venų tromboembolijos rizika, lyginant jį su įprastu nėštumu. Taikant IVF venų tromboembolija sudarė 0,42 proc. ir plaučių embolija - 0,08 proc., o  įprasto nėštumo metu - atitinkamai 0,25 proc. ir 0,06 proc. Rizika nesikeitė papildomai vertinant tiriamųjų rūkymą, gimdymų skaičių, išsilavinimą, amžių ir kitus faktorius.

Lyginant abi grupes, didesnė venų tromboembolijos rizika pasireiškė pirmajame nėštumo trimestre, o įprasto nėštumo metu – pogimdyminiu periodu.

Nors krešumo komplikacijų rizikos laipsnis nėra didelis, autoriai mano, kad medikai turi būti budrūs. Plaučių embolija yra sunkiai diagnozuojama, nes simptomai klastingi, neretai užmaskuoti, o išeitis fatalinė ir statistiškai pagrindinė nėščiųjų mirties priežastis. Nepageidaujamų komplikacijų pirmajame nėštumo trimestre priežastimi gali būti IVF procedūra, kurios metu stebimas žymus (10-100 kartų) endogeninių estrogenų kiekio padidėjimas dėl procedūros metu taikomos kiaušidžių stimuliacijos.

Moterims, kurioms taikoma IVF, turi būti rūpestingai įvertinama ne tik venų tromboembolijos rizika, bet ir profilaktiškai skiriami antikoaguliantai.

Abejoja statistiniu patikimumu

Sužinojusi šio švedų tyrimo rezultatus, Gražinos Bogdanskienės vaisingumo centro Vilniuje vadovė, akušerė ginekologė Gražina Bogdanskienė  „Vakarų Lietuvos medicinai“ suabejojo: „Skirtumai, siekiantys tik šimtąsias procento dalis, kelia mintį, kad tai nėra statistiškai patikima“. Be to, pasaulyje šių komplikacijų pasitaiko labai retai.

Per 20 metų darbo praktiką jos vadovaujama klinika neturėjo nė vienos pacientės, kuriai atliekant pagalbinį apvaisinimą būtų buvusi plaučių arba venų tromboembolija. Kadangi daugėjant  estrogenų didėja ir kraujo krešumas, pacientėms visada skiriamas kraują skystinantis aspirinas. Kai kuriais atvejais prireikia ir antikoaguliantų.

„Kraujo krešėjimas ryškiau padidėja tik esant kiaušidžių perstimuliavimo sindromui. Jis pasitaiko 0,5- 5 proc. pacienčių, - pasakojo gydytoja, kuri prieš 18 metų pirmoji Lietuvoje parašė mokslinį straipsnį apie kiaušidžių perstimuliavimo sindromą. – Žinodami, kad padidėjusio krešumo rizika yra, visada įvertiname krešėjimo rodiklius, skiriame aspiriną, o jei reikia - kitus antikoaguliantus“.

Dažniausiai kiaušidžių perstimuliavimo sindromas pasitaiko pacientėms, kurios serga lėtinės anovuliacijos sindromu (policistinių kiaušidžių sindromu). Joms sutrikusi ovuliacija ir stimuliuojant  auga daugiau folikulų, ryškiai kyla estrogenų koncentracija. Tos pacientės, - pasakojo G. Bogdanskienė, -  yra rizikos grupėje ir jas atkreipiama daugiau dėmesio, mažiau skiriama medikamentų skatinant ovuliaciją. Kai estrogenų koncentracija ryškiai pakyla, joms galima skirti antikoaguliantus, stabdyti gydymą, palaukti, kol nukris estrogenai, ir saugiai daryti procedūrą, kai estrogenų lygis susinormalizuoja.

„Sėkmingai šį gydymo stabdymą taikome jau daug metų. Nebuvo nė vienos tromboembolijos nei plaučių embolijos“, - pasakojo nevaisingumo specialistė.

Nevaisingumo gydymas Lietuvoje

G. Bogdanskienė paaiškino, kad nevaisingumo gydymą lemia jo priežastis. Jei priežastis – ovuliacijos sutrikimas, tuomet moteriai skatinama ovuliacija ir  planuojami lytiniai santykiai – nenaudojamos jokios intervencijos, technologijos.

Esant spermos pakitimams ir neaiškios kilmės nevaisingumui (apie 10 proc. pacientų nevaisingumo priežastis nenustatoma), dažniausiai taikomas apvaisinimo būdas - intrauterininė inseminacija (IUI): moteriai skatinama ovuliacija, o ovuliacijos metu atitinkamai paruošta sperma suleidžiama  į gimdą. Komplikacijos šiuo atveju, anot G. Bogdanskienės, artimos nuliui, nebent labai retai gali pasitaikyti kiaušidžių perstimuliavimo sindromas, t. y. būklė, kai užauga daugiau folikulų, nei reikia inseminacijai. Perstimuliavimo dažnis - iki vieno procento.

IVF - apvaisinimas mėgintuvėlyje - naudojamas tais atvejais, kai moteriai nepratekami kiaušintakiai arba tų kiaušintakių nėra (sperma negali susijungti su kiaušialąste) ir kai spermos kokybė per prasta inseminacijai atlikti.

Statistika byloja, kad vaisingumo problemų turi apie 15 proc. porų. Prognozuojama, kad po 10 metų jų turės apie 30 proc. porų.

vlmedicina.lt

Šaltinis

BMJ. Published online January 15, 2013