Įvyko Pasaulinei žvynelinės dienai skirta konferencija (1)

Artėjant Pasaulinei žvynelinės dienai, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), Lietuvos žvyneline sergančiųjų draugija bei Kauno krašto dermatologų ir venerologų draugija organizavo konferenciją „Dermatologijos ir venerologijos aktualijos“. Konferencija buvo skirta dermatovenerologams, šeimos ir kitų sričių gydytojams, slaugos specialistams ir pacientams. Į renginį susirinko 250 dalyvių. 

Prof. S. Valiukevičienė priminė, kad Pasaulinės žvynelinės dienos paskelbimo iniciatorius yra Tarptautinė žvynelinės draugijų federacija. Lietuvoje ši diena minima kasmet nuo 2004 metų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, žvyneline serga apie 125 mln. planetos gyventojų, jos paplitimas – 3 proc. Minint Pasaulinę žvynelinės dieną, siekiama atkreipti medikų, politikų ir visos visuomenės dėmesį į žvyneline sergančiųjų gyvenimo, medicinos ir socialines problemas. Šios dienos proga kasmet rengiama konferencija ir Lietuvos žvyneline sergančiųjų draugijos narių suvažiavimas. Šių metų konferencijos tikslas buvo atskleisti žvynelinės sąsajas su vidaus medicina – metaboliniu sindromu, cukriniu diabetu, luošinančiu artritu, intensyviąja terapija. Kuo daugiau gretutinių ligų lydi žvynelinę, tuo sudėtingesnė yra šios ligos kontrolė.

Sveikindamas konferencijos dalyvius Kauno klinikų generalinis direktorius prof. Renaldas Jurkevičius linkėjo ne tik produktyvaus darbo, bet ir gerų idėjų bei prasmingos veiklos ateityje. LR Seimo narės prof. Vidos Marijos Čigriejienės sveikinimą konferencijai ir padėką prof. S. Valiukevičienei už indėlį gydant žvyneline sergančiuosius, visuomenės švietimą žvynelinės aktualijomis perskaitė Seimo narės atstovė. Lietuvos žvyneline sergančiųjų draugijos viceprezidentas Simanas Stašaitis dėkojo konferencijos organizatoriams ir visiems medikams už pastangas bei rūpestį žvyneline sergančiais asmenimis.

Pirmąjį konferencijos pranešimą tema „Biologiniai vaistai – žvynelinei gydyti. Kas naujo?“ perskaitė prof. S. Valiukevičienė. Profesorė pristatė sunkios žvynelinės gydymo biologiniais vaistais patirtį ir aktualijas.

„Biologiniai vaistai yra veiksmingas ir saugus sunkios žvynelinės gydymas. Pacientai, kuriems jie skiriami, turi būti kruopščiai ištirti ir stebimi dėl tuberkuliozės, virusinių hepatitų bei piktybinių navikų. Atsižvelgiant į biologinės terapijos spektro plėtrą, reikia atnaujinti nacionalines žvynelinės kontrolės metodines rekomendacijas ir gerinti šių vaistų pasiekiamumą“, – sakė prof. S. Valiukevičienė.

„Daug metų žvynelinė buvo priskirta lėtinių neniežtinčių dermatozių grupei. Pastaruoju metu daugėja tyrimų rezultatų apie šios ligos sąsają su niežėjimu ir jo įtaką sergančiųjų gyvenimo kokybei, – sakė prof. S. Valiukevičienė. – Net 80 proc. pacientų, sergančių skalpo žvyneline, jaučia galvos odos niežėjimą. Niežėjimo intensyvumas susijęs su žvynelinės bėrimų raiška, o antihistaminiai vaistai – nepadeda jo kontrolei“.

Pulmonologijos ir imunologijos klinikos prof. Brigita Šitkauskienė kalbėjo apie žvynelinę ir alergiją. Profesorė priminė, kad žvynelinės ir kontaktinės alergijos atvirkštinio ryšio hipotezė tyrinėjama nuo 1960 m., bet epidemiologinių tyrimų duomenys iki šiol vis dar labai prieštaringi. Klinikinė patirtis rodo, kad įsijautrinusiems maisto, aplinkos alergenais ir sergantiems žvyneline bei nevengiantiems šių alergenų, gali bloginti žvynelinės eigą ir ja sergančiųjų gyvenimo kokybę.

„Parenkant gydymą, reikia atkreipti dėmesį į ligos aktyvumą, gretutines ligas bei saugumą“, – sakė LSMU MA MF prodekanė, Reumatologijos klinikos vadovė prof. Asta Baranauskaitė, pasakodama apie žvynelinės sukeltus sąnarių pažeidimus.

Odos ir venerinių ligų klinikos vyr. slaugytoja-slaugos administratorė, LSMU MA SF doktorantė Renata Petraškienė perskaitė pranešimą apie sergančiųjų žvyneline gyvenimo kokybės epidemiologinį tyrimą.

„Žvynelinė labai blogina pacientų gyvenimo kokybę, nesvarbu, lengva, vidutinė ar sunki yra jos eiga“, – sakė R. Petraškienė.

Intensyviosios terapijos klinikos vadovas prof. Vidas Pilvinis, skaitydamas pranešimą „Sepsis dermatologijoje“, odą pavadino „langu“ ankstyvojo sepsio mikrocirkuliacijos sutrikimo diagnostikai.

„Sergantiems žvyneline didesnė rizika sirgti ir I tipo, ir II tipo cukriniu diabetu. Jau pakanka įrodymų, kad uždegiminiai procesai, vykstantys sergant nutukimu ir žvyneline, didina rezistenciją insulinui, nes riebalų ląstelės yra galimas uždegimo mediatorius, reikšmingus šių ligų patogenezei, – Endokrinologijos klinikos doc. Džilda Veličkienė kalbėjo apie diabetą ir žvynelinę. – Sergančius žvyneline rekomenduojama tirti ne tik dėl širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, bet ir dėl cukrinio diabeto, atliekant gliukozės toleravimo mėginius kartą per metus, jei yra antsvoris.“

Odos ir venerinių ligų klinikos doc. Vesta Kučinskienė kalbėjo apie vietinį žvynelinės gydymą ir kaip svarbu užtikrinti gydymo režimą, Ilona Subotinaitė apžvelgė naujienas gydant nagų žvynelinę.

Gastroenterologijos klinikos doc. Aida Žvirblienė pasakojo apie mitybos aktualijas sergant žvyneline. Docentė pristatė galimą celiakijos ryšį su žvyneline, kai dieta be gliuteno gali padėti kontroliuoti abi šias ligas. Arūnas Petkevičius (Odos ir venerinių ligų klinika) pasakojo apie galvos plaukuotosios dalies žvynelinės gydymą, o dr. Jurgita Karčiauskienė kalbėjo apie lėtinės infekcijos valdymo svarbą žvynelinės eigai.

Odos ir venerinių ligų klinikoje gydytų pacientų klinikinius atvejus aptarė gydytojos rezidentės Andra Šukienė, Oresta Kriukelytė bei Laima Gaurilčikaitė.

Pasaulinės žvynelinės dienos konferencijos dalyviai, lektoriai ir svečiai dalijosi įspūdžiais apie tai, kad renginio organizatoriai sudarė itin įdomią konferencijos programą, įtraukdami įvairių sričių ekspertų pranešimus. Organizatoriai teigė, kad norėjo atskleisti, jog odos ligomis sergančio paciento būklė gali būti sudėtinga ir norint jam padėti reikia geros infrastruktūros, šiuolaikiškų diagnostikos bei gydymo galimybių ir įvairių sričių specialistų bendradarbiavimo.