Jau seniai Lietuvoje reikėjo didesnio akcizo alui
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimo institutas (STI) dar kartą išreiškia palaikymą efektyvių alkoholio kontrolės priemonių plėtojimui Lietuvoje, kurioms ir galėtų būti priskirtas Vyriausybės siūlomas akcizo didinimas 50 proc. alui, 35 proc. sidrui ir 5 proc. stipriesiems gėrimams.
Svarbu pabrėžti, kad siekiant gero akcizinio apmokestinimo poveikio (t.y. siekiant mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą ir didinti pajamas į biudžetą) reikia nuosekliai ir vienodai didinti visų alkoholinių gėrimų apmokestinimą bei nereikėtų taikyti jokių išimčių atskiroms gėrimų ar gamintojų grupėms (pvz., mažiesiems aludariams) [1]. Šiuo atveju ženklus akcizo padidinimas silpnesniems gėrimams (visų pirma, alui) turėtų būti vertinamas kaip sugrįžimas į nuoseklų visų alkoholinių gėrimų kainos didinimą, nes iki šiol akcizai alui nebūdavo didinami tiek pat, kiek stipriesiems alkoholiniams gėrimams.
Silpnesni alkoholiniai gėrimai (alus, sidras, alkoholiniai kokteiliai) visų pirma yra populiariausi paauglių tarpe [2], o šių gėrimų kainos didinimas yra tinkamas būdas norint sumažinti alkoholinių gėrimų suvartojimą jaunimo tarpe [3]. Turėdami mažiau disponuojamų pinigų paaugliai jautriau reaguoja į kainos padidėjimą.
Didieji Lietuvoje veikiančių aludarių atstovai pasižymi gerai suplanuotu ir puikiai finansuojamu lobizmu ir visuomet nuosekliai gina savo interesus tiek politikų tarpe, tiek viešojoje erdvėje. Tokiais atvejais galima pastebėti, kad jie dažnai labai sureikšmina savo ekonominę reikšmę Lietuvai, sudarydami iliuziją, lyg ūkininkai savo produkcijos negalėtų realizuoti kitur ar įvairiomis prekėmis prekiaujančios parduotuvės pradėtų masiškai užsidarinėti.
Alkoholinių gėrimų reklama, alkoholio kaina ir prieinamumo mažinimas yra trys pagrindinės priemonių grupės, kurios duoda geriausią efektą už mažiausią kainą valstybei siekiant sumažinti alkoholio vartojimą ir su tuo siejamas pasekmes visuomenės sveikatai [1,3]. Alkoholio reklama ir kaina yra vieni iš pagrindinių veiksnių skatinančių paauglius vartoti daugiau alkoholio [1,3], o būtent reklamos draudimams ir alaus kainos didinimui didieji aludariai visuomet priešinasi labiausiai.
Aludariai Lietuvoje iki šiol akcizais būdavo apmokestinami kur kas mažiau, lyginant su kitais alkoholiniais gėrimais, taip sumenkinant bendrą akcizų poveikį mažinant visų alkoholinių gėrimų vartojimą. STI palaiko Vyriausybės siūlomą akcizų didinimą reikšmingiau padidinant silpnųjų alkoholinių gėrimų apmokestinimą, taip prisidedant prie alkoholio vartojimo mažinimo paauglių tarpe. Siekiant toliau plėtoti efektyvią alkoholio kontrolės politiką ir sistemingai mažinti alkoholio vartojimą, būtina uždrausti bet kokią alkoholinių gėrimų reklamą ir toliau mažinti alkoholio prieinamumą šalyje.
Literatūros šaltiniai:
1. The AMPHORA Manifesto for effective alcohol policy in Europe. EASL.
2. Zaborskis A, Zemaitiene N, Sumskas L, Grabauskas V, Veryga A, Petkevicius R. Trends in alcohol consumption among Lithuanian school-aged children in 1994-2006 and new challenges. Med Kaunas Lith. 2008;44(8):623–32.
3. Evidence for the effectiveness and cost–effectiveness of interventions to reduce alcohol-related harm. Copenhagen, WHO Regional Office for Europe, 2009.
Mindaugas Štelemėkas,
LSMU MA VSF Sveikatos tyrimų institutas (PSO bendradarbiaujantis centras)
Susiję straipsniai
