Jaunavedžių troškimai – pavojingi net sveikatai

Anksčiau visos santuokos buvo registruojamos rajono Savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus patalpose. Tačiau prieš trejus metus nuspręsta neriboti jaunųjų fantazijos ir leisti jiems patiems pasirinkti santuokos vietą. Nuo tada Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojos su malonumu šventinę aprangą iškeistų į sportinius ar narų kostiumus ir net užsidėtų šalmą, mat jaunavedžių norai kartais būna tiesiog nerealūs. Darbuotojams tenka bristi į ledinį jūros vandenį, žvarbti vėjuotame paplūdimyje, klajoti po pušynus... Pasigirdo prašymų santuoką registruoti net važiuojant motociklu.

Tvarkos paiso ne visi

Dar 2009 m. pagal teisingumo ministro įsakymą buvo pakeistas Civilinės metrikacijos taisyklių 69 punktas, kurio pagrindu, ketinantiems susituokti asmenims suteikta galimybė organizuoti santuokos sudarymą ne tik Civilinės metrikacijos skyriaus patalpose. Ceremonija gali būti rengiama Savivaldybės tarybos nustatytose reprezentacinėse vietose, tačiau Klaipėdos rajono savivaldybės taryba tokių vietų nustačiusi nėra. Tad santuoka gali būti registruojama norinčiųjų susituokti pasirinktoje vietoje, jei tai neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, nekelia pavojaus gyvybei ir sveikatai. Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė akcentavo, kad ne visi jaunavedžiai paiso nustatytos tvarkos, pasitaiko atvejų, kai būsimi jaunieji šventei pasirenka tokias vietas, kurios sukelia daug nepatogumų, net pavojų sveikatai.

Pasekmės – peršalimas ir traumos

„Vieną rytą darbe sutikau Civilinės metrikacijos skyriaus vedėją Dalią Freigofaitę, ji sirgo, tad pasiteiravau, kas atsitiko. Ši atsakė, kad savaitgalį vedė santuokos ceremoniją įsibridusi į ledinį jūros vandenį“, – pasakojo R. Cirtautaitė. Pakalbinta D. Freigofaitė patikino, kad buvo toks atvejis. Paklausta, ar iš anksto buvo įspėta, jog reikės bristi į jūrą, atsakė: „Ne. Tik nuvykusi pamačiau, kad jaunieji jau jūroje laukia manęs, tad teko nusiauti aukštakulnius ir su pėdkelnėmis bristi į jūrą, kuri tądien buvo ne tik šalta, bet ir labai banguota. Tad nieko nuostabaus, kad peršalau.“

Anot Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos, būta ir kitų nemalonių atvejų. Pavyzdžiui, jaunavedžiai kartais pasirenka tokį paplūdimį, prie kurio tenka eiti per didžiulį pušyną, o po santuokos ceremonijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos iki mašinos niekas nebeparlydi, tad, anot pašnekovės, tikrai nejauku vienai klaidžioti pušyno takeliais, ypač kai jau vakarėja. Be to, jaunavedžiai turėtų atsižvelgti į orų prognozes. „Juk daraisi makiažą, šukuoseną, pasipuoši, o būna nuvažiuoji ir pučia toks stiprus vėjas, kad vos pastovi. Nors prisiklijuojame, nupučia akto įrašus. Pasitaiko, kad ir lyja. Šventės organizatoriai pasirūpina mikrofonais, tačiau skėtį retu atveju palaiko“, – stebėdamasi žmonių nesupratingumu sakė D. Freigofaitė. Kai „Bangos“ korespondentė su ja kalbėjosi, jos koja buvo apibintuota elastiniu bintu. Skyriaus vedėja pasakojo, kad teko leistis sutrešusiais laipteliais prie jūros registruoti santuokos: „Vienas sulūžo, tad suklupau ir pasitempiau kojos raiščius, kreipiausi į medikus.“

Privalo gerbti

Jaunuoliai dažniausiai galvodami apie romantiką, grožį, pamiršta saugumo aspektą. „Kartą, kai vedžiau santuokos ceremoniją, vos ne virš galvos lūžo pušies šaka.

Spėjau pasitraukti. Arba gavome prašymą vesti ceremoniją laive. Nuvykome į Dreverną, o ten kateriukas, į kurį dar reikia sugebėti įlipti“, – kalbėjo ne vieną ekstremalią situaciją išgyvenusi skyriaus vedėja. „Ką dar sugalvos būsimi jaunavedžiai?

Registruoti santuoką baidarėje? Jau buvo atėję ir baikerių, kurie kol kas žodžiu užsiminė, kad galbūt norės tuoktis važiuodami motociklais...“ – piktinosi mero pavaduotoja R. Cirtautaitė. Ji akcentavo, kad santuokos ceremonijai pasirinkta vieta neturi kelti pavojaus sveikatai, todėl jaunavedžiai privalo pasirūpinti saugumu: „Dabar sumoka 210 Lt ir įsivaizduoja galį daryti, ką nori. Tačiau Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai turi būti gerbiami.“ Dabar atsiranda tokių, kurie net paskutinę akimirką pageidauja pakeisti laiką, vėliau patys vėluoja. „Kartą teko laukti nuo 17 iki 19 val.“, – prisiminė D. Freigofaitė.

Populiariausia – Olandų kepurė

Pernai norinčiųjų tuoktis ne Civilinės metrikacijos skyriaus patalpose buvo 17, šiais metais – jau 40. Anot D. Freigofaitės, dažniausia jaunavedžių pasirinkta vieta – Kretingalės seniūnijoje, Pajūrio regioniniame parke, esanti Olandų kepurė. „Norintieji čia susituokti turi gauti leidimus iš Kretingalės seniūnijos, Pajūrio regioninio parko. Be to, mums raštiškai įsipareigojama sutvarkyti vietą po ceremonijos“, – informavo skyriaus vedėja. Kretingalės seniūnijos seniūnas Vytautas Gūžas sakė esą vasarą gausus būrys jaunavedžių nekelia papildomų problemų, priešingai – tik džiaugsmą: „Taip garsinama seniūnija, Olandų kepurė – istorinis ir kultūrinis objektas. Švenčių rengėjai labai tvarkingi, susirenka visas šiukšles, tvarkingai pasistato automobilius, todėl rūpesčių tikrai nekelia.“ Iš sodybų, anot D. Freigofaitės, populiariausia yra Lankupių kaime veikianti sodyba „Brastadvaris“. Pašnekovė akcentavo, kad tikrai ne visi jaunieji elgiasi neatsakingai, yra daug ir tokių, kurie tinkamai pasirūpina svečių, Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojų saugumu. „Visi turėtų taip elgtis, juk vestuvių diena neturėtų sugadinti nuotaikos aplinkiniams. Reikia gerbti vieniems kitus“, – kalbėjo vicemerė.

Salė prašosi remonto

Norinčiųjų tuoktis Civilinės metrikacijos skyriuje taip pat yra. Tiek pernai, tiek šiemet aukso žiedus šventinėje salėje sumainė ar sumainys apie 200 porų. „Jei salė būtų suremontuota, atnaujinta, galbūt atsirastų dar daugiau norinčiųjų“, – užsiminė D. Freigofaitė. Mero pavaduotoja R. Cirtautaitė pripažino, kad salę remontuoti reikėjo jau seniai. „Iš biudžeto finansuojami didžiausi projektai, tačiau Civilinės metrikacijos skyriaus salei vis nelieka pinigų, būna vis svarbesnių darbų: tai varvantis stogas, tai neapšiltintos sienos. Pripažįstu, kad yra didžiulis minusas mums, rajono vadovams, kad iki šiol nerandame lėšų šiai salei atnaujinti. Tad reikia politinės valios. Juk iškilmingos santuokų ceremonijos yra ypatingos, aplinka turi būti atitinkanti“, – kalbėjo mero pavaduotoja R. Cirtautaitė. Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja pridūrė, kad anksčiau ceremonijoje dalyvaudavo tik jaunieji, tėvai, piršliai ir pamergės, pabroliai, o dabar sueina visas pulkas svečių, tai yra 50–60 žmonių.

Įdomu

Užpernai Klaipėdos rajone susituokė 229 poros, pernai – 265, iki šių metų rugpjūčio 14 d. – 197.

Tuokiasi vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių. Jei tuokiasi 25 metų jaunuoliai, tai sakoma, kad labai jauni.

Vis daugiau lietuvaičių atiduoda savo širdį užsienio šalių piliečiams. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje jau tuokėsi Čilės, Gruzijos, Australijos, Indonezijos piliečiai, amžiną meilę lietuvaitei čia prisiekė ir škotas. Neseniai darbuotojos sutuokė ir armėnę su anglu.

Santuokas gamtoje labiausiai mėgsta emigrantai, kurie svetur užsidirba pinigų ir grįžę daro didžiules, iškilmingas vestuves. Jie dažniausiai pasirenka jūros krantą, prabangią sodybą ar, pavyzdžiui, golfo klubą.

Civilinės metrikacijos skyriaus inf.