Jaunimo priklausomybės: „žolė“ ir kiti narkotikai(2)

Viską norisi išbandyti, bet ne viską galima

Kiekvienas žmogus pereina raidos kelią: nuo vaikystės prie suaugusio žmogaus. Paprastai manoma, jog pereinamasis etapas prasideda nuo 10-11 metų mergaitėms ir 12-13 metų berniukams, o 18 metų jie jau pripažįstami suaugusiais. Apie to meto augimo fiziologiją ir psichologiją prirašyta kalnai vadovėlių ir kitų mokslinių knygų, bet dabar yra labai svarbu pamatyti, kaip dabartinai jaunuoliai tvarkosi XXI amžiaus pasaulyje, tiksliau per paskutinius keletą metų. Lietuva yra ne pati didžiausia Europos šalis, skiriasi nuo visų atskirais požymiais. Pavyzdžiui, turi vieną ir žemiausią vietą pagal ŽIV/AIDS, bet vieną iš aukščiausių pagal suicidus.  

Bet mano tema yra jaunimo bandymas pamatyti ir prisitaikyti pasaulį sau. Tam yra vienas kelias – bandymų ir klaidų. Todėl čia galime lygintis su kitomis šalimis ir žiūrėti, kaip mūsų jaunimas eina šiuo keliu. Jaunų tėvų baimes sukelia priklausomybės, t.y. vaikų ar jaunuolių sugebėjimas arba nesugebėjimas apsieiti be kokio nors daikto, medžiagos ar būsenos. Paprastai medikai kalba apie chemines medžiagas, sukeliančias priklausomybes (tabakas, alkoholis, marihuana ir pan.) bei daiktus: mobiliuosius telefonus, kompiuterį ir t.t. Tiesa, dar galiu priskirti ir būsenas, kas priskirtina kai kurių aštrių pojūčių mėgėjams ar adrenalino ieškotojams, bet apie tai atskira kalba.

Vaikų ir jaunimo pasaulis – tai siekis jį pažinti, apie jį žinoti viską. O tai apima ne tik tai, kas gera, bet ir tai, kas bloga. Pastaroji dalis dažniai būna patrauklesnė už pirmąją. Šampanas, degtinė, cigaretė – tai vaikų sąmonėje neretai asocijuojasi su suaugusio žmogaus bruožais. Vaikai nerūko ir negeria alkoholio. Vadinasi, suaugęs yra tas, kuris gali leisti sau išgerti ir parūkyti. Paprasta, dar paaugliška logika.

Prancūzija. Alkoholis yra pirmoji cheminė medžiaga, kuri išbandoma. Paauglystės pabaigoje 91 proc. merginų ir vaikinų yra bandę alkoholinių gėrimų (2011 metų duomenys), o 58 proc. pabandę nuo 11 metų (2010 metų duomenys). Svarbu, jog pirmą kartą merginos girtos yra buvusios nuo 15,3, o vaikinai - nuo 15,1 metų amžiaus. Taigi pirmo girtumo vidujis – 15,2 metų. Iki 17 metų šios būsenos yra pabuvę 59 proc. prancūzų.

Klaipėda. 2013 metų duomenys: alkoholio ragavo daugiau nei 90 proc., o bent kartą jau buvo girti – beveik 60 proc. apklaustų 15–16 metų moksleivių.

Tabakas yra viena iš populiariausių, išvaizdi, retai pripažįstama kenksminga apsinuodijimo priemonė.

Prancūzija. 2011 metų duomenimis, 68 proc.  jaunimo, t.y. 70 proc. vaikinų ir 67 proc. merginų yra bandę rūkyti (eksperimentavimas).

Klaipėda.  2013 metų tyrimo duomenimis, kasdien rūko kas trečias Klaipėdos paauglys. Pirmą kartą pabandė tarp 11 ir 13 metų.

Kanapės - šiuo metu bene populiariausia draudžiama cheminė medžiaga. Diskusijų daug, o įsigyti nesunku, ką teigia daugelis moksleivių. Tiesa, jie paprastai klysta, manydami, jog kanapės neišugdo priklausomybės. JAV besigydančių nuo šio narkotiko skaičius bene didžiausias.

Prancūzija.Iki 17 metų kanapes išbando, t.y. rūko ne mažiau kaip vieną kartą per mėnesį, 42 proc. jaunimo (39 proc. merginų ir 44 proc. vaikinų). Paprastai kanapes pabando apie 15 gyvenimo metus; statistinis 2011 metų vidurkis yra 15,3 metų, aišku, vaikinai dažniau nei merginos. Apie 5 proc.jaunuolių tampa priklausomi (7 proc. vaikinų ir 3 proc. merginų).

Klaipėda. Daugiau nei ketvirtadalis 15-16 metų moksleivių žino marihuanos skonį ir poveikį. Aišku, kad tai mažesnis procentas nei prancūzų, bet daugeliui taps nemalonia žinia.

Galima ir toliau lyginti, ar „toli“ Klaipėdos jaunimas nuo Europos bendraamžių pagal ydingus įpročius, nors tai vargu kam bus įdomu. Todėl pateikiu vieną apibendrintą lentelę, kurioje pateikti trejų skirtingų metų 15-16 metų amžiaus moksleivių Klaipėdoje atliktų tyrimų duomenys:

 Šaltinis: ADPY report 2013 for Klaipėda

Per paskutinius metus blogų įpročių situacija pasikeitė į gerąją pusę, tačiau labai mažai. Gal tam įtaką turėjo atsiradę visuomenės sveikatos biurai, gal ne, bus matyti po kito tyrimo.

Tačiau tyrimai ir analizės yra beverčiai, jei po jų neina veiksmai. Todėl mokslininkai ar tyrėjai dažnai pateikia rekomendacijas, t.y. siūlymus, kaip pagerinti situaciją. Kadangi rėmiausi ir prancūzų INSERM tyrimu (2014 metų vasaris), tai noriu pažvelgti į kai kuriuos jų siūlymus.

Visų pirma tenka aiškintis, kaip rūkymas, alkoholis ir kitos narkotinės medžiagos veikia vaikų ir labai jaunų žmonių kūną ir psichiką. Kol kas tokių tyrimų labai trūksta. Jų nesant sunku ne tik organizuoti tinkamą gydymą, bet ir prevenciją. Antra tyrimų tema – mokyklų bendruomenės ir ydingų įpročių sąveikos. Būtina ištirti ilgalaikes vartojimo pasekmes ir taip rasti būdus jį stabdyti. Trečia rekomendacija – vystyti naujas prevencijos strategijas, besiremiančias naujausiomis technologijomis, nuolat vertinant jų efektyvumą. Būtina jungti visus dabar kovojančius su priklausomybėmis darbuotojus į bent santykinę visumą.

Kitas tyrimas teikia kitas rekomendacijas. Nenoriu vardinti visų, nes jų visų tikrai niekas neįgyvendins, bet išskirsiu, mano manymu, reikalingiausius.

1. Skirti koordinatorių prevenciniam darbui. Jis turi turėti reikiamus įgaliojimus įvairių struktūrų, veikiančių šioje srityje, vienijimui, darbo koordinavimui. Jis turi turėti resursus prevencinei veiklai užtikrinti.

2. Darbas turi turėti aiškų ir veikiantį prevencijos planą. Jis turi būti paremtas ilgalaike strategija ir kasmetiniais sociologiniais tyrimais. Kaip tik tyrimas turi parodyti tuo metu svarbiausią taikinį, su kuriuo tuomet reikia labiausiai kovoti. Kasmetinis veiklos planas turi siekti skaičiais nusakomų, t.y. pamatuotinų rezultatų, už kuriuos kiekvienais metais atsiskaitoma.

3. Klaipėdos savivaldybė turi kombinuoti švietimo, praktinio mokymo ir grįžtamojo ryšio metodus. Matuoti, kiek efektyvus ar kiek nenaudingas vienas ar kitas veiksmas, kiek įgyvendintas vienas ar kitas planas. Kokia pamatuotina visa to nauda.

Tai tik kai kurie duomenys ir kai kurios bendros rekomendacijos iš paskutinio tyrimo, kurį darė projektas, inicijuotas Klaipėdos miesto (Youth in Europe report 2013 Substance use and social factors City: Klaipeda ©Icelandic Centre for Social Research and Analysis).