Jei kankina sloga, geriau atidėkite skrydį lėktuvu

Artėjant atostogų ir skrydžių lėktuvu metui, vis daugiau gyventojų kraunasi savo kelioninius vaistų krepšelius. Vaistininkė dalijasi savo asmenine keliavimo patirtimi ir atkreipia dėmesį į sloguojančius keliautojus, kuriems tinkamai nepasiruošus gali grėsti net ausies būgnelio plyšimas ar infekcija.

Reklama

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Giedrė Tautkevičienė pranešime žiniasklaidai pasakoja, kad atostogų pabaigoje pajuto gerklės skausmą ir ėmė kiek sloguoti.

„Esu įpratusi prieš kelionę lėktuvu su savimi pasiimti nosies purškalą, kad atsiradus netikėtai slogai, nepakenkčiau ausų būgneliams. Kaip tai susiję? Lėktuvui kylant ir leidžiantis, slėgis keičiasi staigiai. Nespėjus slėgiui vidinėje ausyje ir išorėje susivienodinti, atsiranda ausų užgulimas. Tačiau situacija kur kas komplikuotesnė esant slogai. Apkrova ausiai didėja, o dėl to gali plyšti būgnelis“, – dalijasi ji.

Tačiau įlipusi į lėktuvą G. Tautkevičienė suprato, kad nosies purškalas liko bagaže. Tad vietoje jo leidimosi metu pašnekovę gelbėjo pastilės ir vandens gurkšnojimas. Būgnelis neplyšo, tačiau leidimosi metu ji jautė stiprų tempimą ir skausmą ausyje.

„Jei kamuoja stipri sloga, būtina apgalvoti, ar verta rizikuoti ir skristi, jei yra galimybė – skrydį atidėti. Jeigu to neįmanoma padaryti, gali pagelbėti geriamieji ar purškiami dekongestantai, naudojami slogos metu. Jie sumažina paburkimą, taip mažindami apkrovą ausims. Ausims suvienodinti slėgį padeda ir skrydžiams pritaikyti ausų kamštukai. Skysčių gurkšnojimo, pastilių čiulpimo, gumos kramtymo metu mažas oro burbuliukas iš nosies galo patenka į vidurinę ausį. Taip užtikrinama, kad oras vidurinėje ausyje nuolat prisipildytų ir slėgis abejose pusėse išliktų kuo tolygesnis“, – vardija patarimus vaistininkė.

Tinstančios kojos ir sutrikęs miegas

Pasak vaistininkės, kamuojant ausų užgulimui, taip pat galima atlikti Valsalvos metodą, kurio metu įkvepiamas oras, suspaudžiamos lūpos ir nosis, stengiamasi išpūsti orą. Tokiu būdu skatinamas Eustachijaus vamzdelio atsivėrimas vidurinėje ausyje ir mažesnė apkrova ausiai, tačiau šio pratimo negalima atlikti kamuojant slogai ar ausų skausmui. Kitas būdas – Toynbee metodas, kai užspaudus nosį ryjamos seilės.

„Sergantiems sloga ar esant jau užgulusioms ausims, kilimas ir leidimasis lėktuvu gali būti itin skausmingas arba baigtis jau minėtu būgnelio plyšimu ar stipria ausų infekcija. Todėl svarbu pasirūpinti purškiamais ar geriamais dekongestantais. Jei skrydis yra ilgas, tai vien prieš skrydį išgertos ar įsipurkštos dozės gali nepakakti, todėl gerai preparatų turėti ir skrydžio metu. Purškiamus dekongestantus galima naudoti ir nesant slogai ar ausų užgulimui, bet ausims jautriai reaguojant į slėgio skirtumus“, – aiškina G. Tautkevičienė.

Kelionėms trunkant ilgiau, nuo ilgo sėdėjimo jaučiamas kojų patinimas ir skausmas – ypač turintiems venų kraujotakos sutrikimų. Ilgesnėms kelionėms rekomenduojama dėvėti laisvesnius drabužius, patogią ir laisvesnę avalynę.

„Taip pat galima dėvėti kompresines kojines, kurios aktyvina kraujotaką, todėl mažėja kojų nuovargis, patinimas ir kartu skausmas. Turintiems venų kraujotakos sutrikimų ruošiantis ilgesnei kelionei rekomenduojami venų tonusą didinantys ir kraujagysles saugantys geriamieji ar tepamieji preparatai“, – atkreipia dėmesį ji.

Keliaujantiems per kelias skirtingas laiko juostas gali atsirasti didesnis nuovargis, pablogėti miego kokybė dėl organizmo cirkadinio ritmo sutrikimo – ilgainiui organizmas adaptuojasi. Kaip greitai – priklauso nuo to, kiek laiko juostų buvo perskrista.

„Sutrikus miegui, jį atstatyti gali padėti melatoninas – hormonas, kurį išskiria mūsų smegenys, tačiau dėl tam tikrų veiksnių jo gamyba gali sutrikti ir tada atsiranda sunkumų užmigti ar užmigus dažnai prabundama“, – sako G. Tautkevičienė.

Kokią vaistinėlę susiruošti kelionei?

Prieš tolimesnę kelionę vaistininkė pataria lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams pasitikrinti, ar išvykos metu užteks turimų vaistų. Jei keliautojas neserga jokia lėtine liga, bet dažnai kamuoja sutrikęs virškinimas ar padidėjęs rūgštingumas, būtina pasirūpinti šiais preparatais.

„Jei žmogus yra alergiškas, dažnai kamuoja stipresnės alerginės reakcijos į žydinčius augalus, vabzdžių įkandimus, reikėtų turėti vaistų nuo alergijos. Keliaujant į egzotiškesnes šalis, kur valgomas kitoks maistas, ypač turintiems jautresnį virškinimo traktą, derėtų turėti diosmektino – vaisto, mažinančio viduriavimą ir vėmimą. Vaistai nuo skausmo ir temperatūros visada praverčia, nes peršalus ar gavus per daug saulės, gali pakilti temperatūra“, – pažymi ji.

Svarbiausia – atsižvelgti į savo organizmą, nes su kokiais negalavimais susiduriama kasdien, tokie gali ištikti keliaujant. G. Tautkevičienė prisipažįsta pati visada pasiimanti patinimą ir uždegimą po traumos skirtą sumažinti tepalą.

„Aktyviai leidžiant laisvalaikį, traumų išvengti kartais nepavyksta, tad laiku suteikta pagalba sumažina skausmą ir uždegimo trukmę. Tokio tipo tepalas pravertė ne kartą“, – dalijasi ji.

Kokius klausimus užduoda vaistinėje?

Gyventojai į vaistinę vis dažniau ateina rekomendacijų, ką reiktų turėti vienu ar kitu atveju kelionėje. Atsakymas visada priklauso nuo to, kokiais įprastai negalavimais skundžiasi, kur ir kuriam laikui keliauja.

„Dažniausiai patariu turėti vaistus nuo skausmo, virškinimo sutrikimo, viduriavimo, taip pat pasirūpinti SPF apsauga. Yra atvejų, kai klientai pasakoja, kad kelionės metu stipriai viduriavo, o savijauta buvo tokia prasta, kad nelabai buvo jėgų ieškoti artimiausios vaistinės. Todėl dabar visada kartu vežasi vaistus nuo viduriavimo ir atsistatymui skirtų elektrolitų“, – pasakoja vaistininkė.

Pasak jos, kontaktinius lęšius nešiojanti klientė pasakojo, kad kelionei nusipirko kontaktinių lęšių priežiūros skystį su peroksidu, kuris labai gerai išvalo kontaktinius lęšius, bet jame lęšius reikia laikyti ne mažiau 6 val. Tačiau jai lęšių prireikė keliomis valandomis anksčiau.

„Juos įsidėjusi moteris pajuto stiprų akių dirginimą, lęšius staigiai reikėjo išsiimti ir ieškoti artimiausios vaistinės, uždegimą mažinančių lašiukų ir naujo lęšių skysčio praplovimui“, – tikra istorija dalijasi G. Tautkevičienė.