Jei laikaisi dietos, neklausk chirurgo nuomonės(2)

Būsiu atvira. Šiuo metu ūpas yra kiek nukritęs, nes padariau klaidą – paklausiau nuomonės apie dietą chirurgo, kuris atlieka skrandžio operacijas. Ir ko aš tikėjausi? Nejaugi palaikymo?

Reklama

Deserto jau suvalgiau

Bet prieš papasakodama apie pokalbį su chirurgu prof. habil. dr. Gintautu Brimu, truputį pasipasakosiu apie save. Pastebėjau, kad kliūčių tobulam dietos laikymuisi turiu ir darbo dienomis, ir savaitgaliais, tik jos skiriasi. Jei eilinėmis dienomis didžiausia mano problema pavalgyti laiku ir lėtai, specialiai tam skirtoje erdvėje, t. y., virtuvėje, tai savaitgaliais didžiausias mano rūpestis – atsispirti pagundoms. Šeštadienį teko netikėtai išlėkti į svečius, tad nebuvo kada net pasiruošti sau skirto maisto. Tiesą sakant, tas išlėkimas buvo toks skubus, kad apskritai nepagalvojau apie savo dietą. Turėjau draugei pagelbėti vienu skubiu reikalu.

O svečiuose, žinia, ateina ir vaišių laikas. Kai man prikrovė lėkštę, tada pasidarė nebepatogu prašyti, kad nuimtų pusę maisto. Lėkštėje buvo įdaryta vištos krūtinėlė, kiaulienos dešrelė, makaronai ir raugintos bei marinuotos daržovės. Lėtai lėtai, kaip mane išmokė dietologė Žana Antonova, kramčiau kiekvieną kąsnį. Dar iki dietos tokią porciją pakartodavau, bet šįkart, nors iš mandagumo ir norėjau ją užbaigti, pasakiau sau „stop“. Tarp kitko, draugė juk irgi žino, kad laikausi dietos. Nebus nemandagu palikti maisto lėkštėje, juk likučius bus galima atiduoti šuneliams. Tada ir supratau, kad geriau jau būčiau iš karto paprašiusi sumažinti porciją. Tačiau patyriau ir menkutį laimėjimą – arbatą gėriau be deserto. Nors mane viliojo ne tiek šokoladiniai saldainiai, kiek šakotis, tarp kitko – vienas mano mėgstamiausių saldumynų.

Turbūt čia prisiminsite, kad Ž. Antonova man leido kartą per savaitę paskanauti 50 g saldumyno? Tačiau šią savaitę aš jau buvau pasiėmusi savo dalį. Penktadienio vakarą pati sulaukiau svečių ir nupirkau šokolado su riešutais plytelę. Dar pirkdama žinojau, kad šįkart leisiu sau pasmaližiauti. Dar prieš svečiams įeinant pro duris pasvėriau, koks kiekis sudaro tą 50 g. Buvo gal penkis kartus didesnis nei įsivaizdavau.

Na, bet net ir su tokiomis nuolaidomis man nelengva. Ypač vakarais norisi valgyti, nors stengiuosi eiti miegoti bent jau iki vidurnakčio. Beje, man, naktinėtojai, tai jau irgi pasiekimas.

Skirtingi stimulai – dabartis ir praeitis

Pastebėjau, kad man stimulo suteikia du labai priešingi faktoriai – savo storumo pamatymas iš šalies (pvz., nuotraukose) ir tų laikų, kai buvau trečdaliu lieknesnė, prisiminimas. O prisiminimai kartais ateina labai netikėtai. Dukra mokėsi anglišką populiarią kalėdinę dainelę „Last Christmas“. Nusprendžiau ir aš kartu su ja pasimokyti. Skambant tai senai dainelei mintimis nuklydau į paauglystę, kaip su drauge mąstydavome, kaip pasipuošime per šias šventes. Netgi pradėjau minti dviratį, tuo pat metu darydama pratimus rankoms. O fizinė veikla mane veikia teigiamai. Esu girdėjusi, kad kiti po treniruočių labai išalksta, o aš, priešingai, net numalšinu alkį. O gal aš ir neturiu tikro alkio? Gal tai tik psichologinė įtampa? O sportu atitraukiu mintis nuo valgio? Atsakymo nežinau, bet labai laukiu treniruočių su profesionaliu fitneso treneriu. Gal susitiksime jau net šį savaitgalį (jei sporto klubas baigs remontą)...

Apsiribosiu visam gyvenimui?

Na, o dabar papasakosiu apie tą nelemtą pokalbį su minėtuoju chirurgu. Jam skambinau darbo reikalais, bet neištvėriau ir spontaniškai paklausiau, ar jis tiki, kad man, kurios kūno masės indeksas net 37, gali padėti dieta ir sportas. Be operacijos. Paklausiau ir pasigailėjau. Žinoma, iš jo sužinojau gal ir daug, bet psichologiškai jis mane kone sužlugdė.

Pirmiausia G. Brimas man pasakė, kad viskas įmanoma. Reikia tik daug pastangų. Skamba optimistiškai, ar ne? Tačiau jo paaiškinimai ir pasidalijimas gydytojo patirtimi pirminį teigiamą įspūdį greitai išsklaidė: „Jei pradėjote laikytis dietos ir tam tikro fizinio režimo, geriau būtumėte net nepradėjusi, nes vis tiek svoris sugrįš, kai tik grįšite prie įprasto gyvenimo būdo. Tie nauji mitybos ir fizinio režimo įpročiai turi tapti natūraliu gyvenimo būdu, bet ... jūs turite apriboti save visam gyvenimui“.

Nepagydoma liga, jei nesioperuoji?

Chirurgas aiškino, kad tokio lygio kaip manasis, nutukimas yra liga (tą, aišku, žinojau ir anksčiau), ir niekas jos negydo. „Jei tie veiksniai, dėl kurių svoris sumažėjo, pasitrauks, sugrįš ir prarastas svoris. Nes liga, kuri vadinasi nutukimas, niekur nedingo. Net tos šalys, kurios turi labai daug pinigų, nesugeba pasiekti gerų rezultatų šioje srityje. Tačiau jei tai (dieta ir sportas) taps gyvenimo būdu, išlaikysite svorį, kokį pasieksite“, - man sakė G. Brimas.

Mano pašnekovas manęs klausė, ar maitindamasi taip, kaip siūlo dietologė, jaučiuosi soti. Prisipažinau, kad ne visai. „Jei galėsite taip gyventi visą gyvenimą, tai jums pavyks, - tarytum drąsino, bet iš tiesų nelabai, gydytojas. – Yra žmonių, kurie pusę metų laikėsi dietos, paskui po jos buvo pusę metų stebimi specialistų, bet po metų 95 proc. jų susigrąžino prarastą svorį, po dvejų – visi 100 proc. Kai kalbame apie didelio laipsnio nutukimą (tokį, koks yra ir manasis), yra vienintelis efektyvus būdas – operacija“.

Sotumo esmė

Na gerai, suprantama, kad chirurgas kelia į aukštumas skrandžio operacijas, bet po jų žmonės juk irgi nori valgyti. Tad ar jie pasmerkti kęsti alkį, nes fiziškai nepajėgūs pasisotinti – tiesiog daugiau netelpa? Čia G. Brimas man atskleidžia sotumo ir alkio priežastis. Sotūs jaučiamės tada, kai visas skrandžio tūris užpildomas maisto ir skrandžio sienelės įsitempia. Sumažinus skrandį, į jį telpa mažiau maisto, tad reikia ir mažesnio maisto kiekio pasisotinti.

Tada užduodu dar vieną klausimą. Ar tiesa, kad ilgiau valgant mažesnėmis porcijomis skrandis susitraukia? Chirurgas sako, kad jokiais moksliniais tyrimais tai nėra įrodyta, nors mokslas ir patvirtino, kad nutukusių žmonių skrandžiai yra didesni. Bet nėra žinoma, ar jie gimė su didesniais skrandžiais, ar daug valgydami juos ištampė, ar gimė su skrandžiais, turinčiais polinkį išsitampyti. „Kadangi skrandžio sienelės tempiasi, tad galima manyti, kad jos gali ir trauktis. Tačiau jei skrandžiui išsitampyti prireikė devynerių metų, tad logiškai mąstant, tiek pat turėtų prireikti ir jam susitraukti“, - svarstė G. Brimas.

Neklausk chirurgo nuomonės

Po tokio karšto pokalbio priėjau išvados – jei laikaisi dietos ar sportuoji, neklausk nuomonės chirurgo, kuris nutukėlius gydo operacijomis. Nesakau, kad jis neteisus, bet motyvacijos jo žodžiai nepakelia. Bet geriau pagalvojusi prisiminiau, kaip dar būdama vaikas skaitydavau apie visokias visokių žvaigždžių dietas, kad princesė Diana valgydavo tik ant grotelių keptų vištos krūtinėlę, o pusryčiams – dribsnius su džiovintais vaisiais ir riešutais. Tarybinė mergaitė dar net nebuvau mačiusi tų grotelių ir neragavusi tokių grožio pusryčių, bet juk dabar viskas prieinama. Be to, galima daryti prielaidą, kad ir tos gražuolės vaikščiodavo ir vaikšto pusalkanės. Kaip G. Brimas per mūsų pokalbį pasakė: „Iš oro juk nestorėjama“.

Gal jūs esate tas laimingas žmogus, kam reikia labai mažai, kad pasijustumėte sotus, bet jei kai kurie gali visą gyvenimą neleisti sau prisikirsti iki soties, tai gal galiu ir aš?

Tačiau būtų man maloniau lieknėti, jei pasidalintumėte savo patirtimi, kaip jūs numetėte svorio (vieną laišką jau citavau), kaip malšinote alkio jausmą, kėlėte sau motyvaciją. Iš anksto ačiū jums.