Jei užraukta – atrauks, jei atraukta – užrauks. Apie rabarbarą

Šių dienų aktualija nelabai maloni – visi be galo bijo suviduriuoti. Mat iš visur bėdoja, kad vaistinėse nebegalima šiaip sau įsigyti viduriavimą stabdančių vaistų. Tad neduok dievuliau. Betgi žinokitės, vienas kitas chirurgas netgi lengviau atsipūtė – taigi du suskystėjimai viduriavimu nevadinami; sykiais pilvo ir nervų negerumus išviduriuoti būtina. O jei raukiančių vaistų ne laiku priėsime, užpakalį tuoj užtrauks, žarnos į naginę susisuks, kaipgi žmogus anas beatnarpliosi, ne paprasti batraiščiai juk.

Reklama

Bet va geroji žinia – Didysis vandens brolis šalia! Prieš tris šimtus metus mūsų vadinamoji barbarka Europon parėjo ir kaipmat didelius lapus išskleidė. Parėjo iš ne bet kur, iš Kinijos provincijos Gansu kalnų šlaitų, nuo Kukunoro ežero. Kinai iki tol kaip auksą rabarbarų šaknis pardavinėjo, per Rusiją Europon vežė, rabarbarų monopolį vieninteliai valdė. Tik va netyčia sykį sėklas pražiūrėjo (lygiai 1763 metais), nuo to sykio plačiai rabarbarus ėmėm patys veltui auginti.

Mongolijoje ir Tibete rabarbaras taipogi natūraliai per amžius auga ir yra ypač šlovinamas: vadinamas Vandens broliu, Didžiu šlovinguoju, Ilgašakniu lotosu, Švytinčiu geltonuoju, Auksaspalviu požemio karaliumi, Rūgštynių sostu. Tokį augalą mums padovanoję tibetiečiai ir kinai kartu susėdę galvas kraipo, kad mes pamiršome (tas mums dažnai per amžius atsitinka) turį tą stebukladarį, nekasame jo auksinių šaknų, negydome savo apatinių bėdų, raudam prie vaistinės slenksčio beviltiškai susmukę.

Tokių unikalių vaistų kaip rabarbaro šaknys gamtoje ne tiek ir daug, jis puikiai tonizuoja storąjį žarnyną ir nė trupučio nedirgina, o štai pavyzdžiui, pamėgtieji senos lapai ilgą laiką vartojami storąjį žarnyną išsekina. Rabarbaro šaknų milteliai yra plataus veikimo – maža dozė (1 g) švelniai žarnyną pravalys ir užrauks, o didesnė (3 g) – sėdynę tiek, kiek reikia, atrauks, visas gleives, nesveikus skysčius užtikrintai išvarys. Po ilgo antibiotikų kurso rabarbarų šaknys taipogi padės žarnynui susitvarkyti, imunitetą sugrąžinti; kolitai, spazmai praeis. O visų džiugioji žinia – 10 dienų šaknų pavartojus, imbiero, kalendrų kartu pakramsnojus, ir pilvo ringės aptirps, ir svoris tiems, kam jo nereikia, sumažės.

Tibeto medicina žino, kad auksaspalvė šaknis išplauna nuodų sukeltą karščiavimą, nuima tuščiųjų organų (šlapimo pūslė, plonasis ir storasis žarnynas, skrandis, tulžies pūslė) karštį. Išplauna visokiausius nesveikus skysčius ir gleives, sukelia viduriavimą. Jo šaknys gydo net „kiniškąją ligą“ (sifilį) (štai, ką iš tikrųjų tibetiečiai apie kinus paslapčia galvoja). Džiovina iš žaizdų tekančią limfą, gydo vandenligę, skatina tulžies išsiskyrimą. Anot Tibeto, šių šaknų galia išgydys visas apatinės kūno dalies ligas.

Europoje ilgą laiką žvynelinei, visokiems dermatitams gydyti buvo vartojamas vaistas, gaunamas iš ararobo, Brazilijos medžio. Bet vietos mokslininkai pagaliau susirūpino – negi negalima rasti mūsiško pakaitalo tai nelemtai žvynelinei gydyti? Ogi susiėmė smarkiai ir atrado, kad puikiausiai tą ararobą galima pakeisti rabarbarų ir rūgštynių preparatais, jais gerų rezultatų galima pasiekti.

Aš iš savo varpinės tuo tarpu pareikšiu, kad žvynelinei palengvinti, tai yra padėti greičiau odai tvarkytis, nieko nėr geriau už kiaulių taukus, su medetkomis atkaitintus ir rabarbaro miltelių į galą įbėrus. Ne tik ant odos ir galvos, bet ir ant duonos paskiausiai galima bus tepti, česnako užsipjausčius žiemomis skaniai pūstis. Mūsų katinas štai tuos taukus net užsimerkęs murksėdamas laižo ir galvos nesuka.

Rabarbaro rūšių pasauly yra nemažai, bet visų rūšių šaknys vienodos spalvos – geltonos. Stiebas taip pat vartotinas, irgi švelniai padeda, šalina gleives, juk kompotus mūsų mamos iki šiolei dažnai iš stiebų verda. Itin daug tų stiebų nereikėtų vartoti, juose, o ypač lapuose, kitaip nei šaknyse, yra daug oksalo rūgšties, kuri dideliais kiekiais vartojama tampa kenksminga.

Dabar dar tikrai nėr vėlu tų šaknų pasikasti, dar įšalas į žemę neatėjęs. Idealu būtų, jei šaknis galėtume per pačias Kalėdas imti kasti, jei tik bus galima rasti – ir labiausiai gydomųjų savybių prikaupusios, ir šventos pataptų. Kasti reikėtų ne jaunesnių kaip 3 metų rabarbarą.

Atmintinė

Jei ant galvos penki plaukai, reikia juos skalauti rabarbarų šaknų nuoviru.

Jei plaukus rabarbarų šaknų nuoviru dažnai skalausite, galite virsti į skandinavą.

Jei rabarbarų šaknų arbatos gersite per daug, jūsų seilės, visi skysčiai, prakaitas taipogi, nusidažys geltonai, kitaip sakant, siauraakiu nesunkiai galite virsti. Bet tai visai nepavojinga. Kai tik nustosite vartoti, viskas bus taip, kaip lig šiolei buvę.

Giedrės Bružienės FB puslapis – čia.