Joga - būdas lavinti kūną ir išvalyti mintis

Birželio 21 d. minima tarptautinė jogos diena. Anot pranešimo žiniasklaidai, tai puikus būdas ne tik lavinti kūną, bet ir išvalyti mintis.

Reklama

Vaistininkė Liubov Stolė aštuonerius metus praktikuoja jogą. Pasak jos, šis užsiėmimas lavina viso kūno raumenis, gerina kraujotaką, o tai turi įtakos visam organizmui. Joga, kitaip nei daugelis kitų sporto šakų, stiprina ne tik tam tikras raumenų grupes, bet visapusiškai lavina kūną, daro žmogų lankstesnį.

Vaistininkė sako, kad jogą gali lankyti kiekvienas žmogus, nepaisant jo fizinių gabumų, tačiau bent iš pradžių geriausia tai daryti kartu su patyrusiu treneriu, kuris padėtų pasirinkti tinkamą lygį. Joga iš kitų sportų išsiskiria ir tuo, kad čia su niekuo nesivaržoma, tik su pačiu savimi.

„Labai svarbu, kad nežiūrėtum į kitą šalia tavęs jogą praktikuojantį žmogų, nes turi išmokti valdyti ne tik savo kūną, bet ir protą, kad nesivaržytum su kažkuo, kad negalvotum, jog šalia esantis žmogus geriau padaro. Turi lyginti tik save ir tik su savimi, labai svarbu nuraminti savo ego“, – sako L. Stolė.

Jogą praktikuojantys žmonės akcentuoja, kad jogos tikslas nėra fizinis rezultatas, ji turi padėti susikaupti, susitelkti ir pabūti su savimi, atrasti save. Vaistininkė sako, kad jai jogos išskirtinumas yra ir tai, kad išmoksti būti čia ir dabar, pasak jos, gyvenime tokio buvimo esamoje akimirkoje labai trūksta. Vis dėlto, pasak L. Stolės, tai pavyksta ne iškart, tik pamažu išmokstama kontroliuoti kvėpavimą ir išgirsti save.

Fizinis aktyvumas palengvina darbo dieną

Farmacijos specialistė sako, kad joga padeda ir kasdienėje veikloje, nes po šių užsiėmimų diena būna lengvesnė, prislopina emocingas reakcijas, padeda į stresines situacijas žvelgti ramiau.

Vis dėlto vaistininkė įspėja, kad sportuojant kyla ir traumos, taip nutinka, kai bandai peršokti savo galimybes arba nori pamaitinti savo ego. Pasak jos, traumos dažnai ištinka vyresnio amžiaus žmones, kai jie pervertina savo galimybes ir nori padaryti daugiau nei gali.

Prieš pradedant sportuoti L. Stolė išskiria tris pagrindines taisykles – teisingai pailsėti ir nepertempti savo kūno, gerti pakankamai mineralais praturtinto vandens bei pradėti nuo mažesnių fizinių krūvių, atsižvelgti į savo galimybes.

Geriausia pradėti didinti fizinį aktyvumą ilginant pasivaikščiojimus, nors specialistai rekomenduoja nueiti bent 10 tūkst. žingsnių, vaistininkė sako, kad pačioje pradžioje normalu nueiti ir tik 5 tūkst. žingsnių, pamažu didinant aktyvumą.

Vaistininkė pataria net ir darbo metu rasti laiko fizinei veiklai, bent kartą per valandą atsistoti ir pajudėti, pasukioti galvą, pakilnoti rankas. „Kol judi, tol esi gyvas. Jeigu tu atsikeli ryte ir kažką skauda, reiškia, esi gyvas, juk geriau, kai skauda, nes tu pajudėjai, nei kai skauda, kad nejudi“, – fizinio aktyvumo naudą pabrėžia L. Stolė.