Jei jūsų niekada nekankino neaiškus nerimas, o į sceną ar pas viršininką „ant kilimėlio“ jūs einate be jokio drebulio, greičiausiai jūsų nervai “geležiniai“. O jei ne, tai jūs tikriausiai – jautrus ir nervingas. Tai išduoda ir neaiškūs (o todėl bauginantys) simptomai: staigus uždusimas, nepaaiškinama baimė, nemiga, galvos svaigimas, stiprių emocijų pliūpsniai, verkimas, liūdesys beveik be priežasties ir t.t.
Emocijų „išjungti“ mes negalime, tačiau galime blaiviau reaguoti į situaciją. Įmanoma į viską pažvelgti ir iš filosofinės pusės… Savo emocijas galime nugalėti tik mes patys. Tik valios pastangomis galime blokuoti ir adrenalino perteklių. Tai geriau nei trankvilizatoriai, neuroleptikai ar adrenoblokatoriai. Niekas, išskyrus mus, negali įvesti tvarkos mūsų sieloje ir sustiprinti dvasinę sveikatą.
Bet bene didžiausią įtaką nervų sistemos stiprinimui turi judėjimas. Gal gerai žinomą anglų santūrumą ir ramumą palaiko taip įprasta jų rytinė dienotvarkė – šaltas dušas ir mankšta. Dar senovėje buvo žinoma, kad fiziniai pratimai ir plaukimas – geriausias vaistas nuo neurozių. Kartu su prakaitu iš mūsų organizmo pasišalina toksinai, nuodai, o adrenalino perteklius – tai ir yra nuodai. Sveikatos specialistams, išanalizavusiems 5 tūkstančius amerikiečių, sulaukusių daugiau nei 100 metų, prireikė nemažai pastangų, kol pavyko surasti tai, kas vienija visus šiuos bendraamžius. Paaiškėjo, kad jie visi bent kartą per dieną smarkiai suprakaituodavo judėdami. Vadinasi, norint sulaukti 100 metų, reikia prakaituoti…
Kadangi skeleto raumenys sudaro net 40 proc. visos kūno masės, tai ne tik jų veiklos nutraukimas, bet ir sumažinimas gali turėti neigiamų pasekmių psichinėms ir fizinėms organizmo funkcijoms. Ypač tai atsiliepia nervinei reguliacijai, kuri nukenčia pirmiausia.
Judėjimas yra geras vaistas nuo intelektinės įtampos, kuri mūsų laikais yra labai dažnas reiškinys, sukeliantis neurozę, įvairias psichosomatines ligas. Šiandien tai tampa rimta socialine problema. Naujai nustatytų depresijų yra tiek, kiek miokardo infarkto ir insulto atvejų kartu paėmus.
Tyrimais nustatyta, kad pagrindinė nervinės įtampos fiziologinė iškrovos priemonė yra judėjimas. Atliktų mokslinių darbų rezultatai parodė, kad tarp centrinės nervų sistemos ir raumenų yra glaudūs grįžtamieji ryšiai. Judėjimas gali išvaduoti nervų sistemą nuo per didelės nervinės įtampos ir sumažinti sujaudinimą, nes ritmiški ir lėti iš judančių raumenų plintantys nerviniai impulsai sukelia galvos smegenų žievėje sveikimo dominantę, o ši – gerą nuotaiką, optimizmą.
Be to, energinga mankšta skatina vegetacinės nervų sistemos simpatinę dalį. Dėl to pagerėja įvairios neuroreguliacinės funkcijos.
Fiziniai pratimai pagerina galvos smegenų kraujotaką, normalizuoja pagrindinius nervinius procesus. Judant dirginamos raumenyse esančios nervinės galūnėlės, dėl to pagerėja nerviniai impulsai.
Taigi mūsų centrinės nervų sistemos funkcinė būklė glaudžiai susijusi su raumenimis. Nuolatinė ir sisteminga raumenų veikla pašalina nervinę įtampą, padidina darbingumą, grąžina gerą nuotaiką.
Daiva Širkaitė,