Jungtinė Karalystė – pirmoji šalis, leidusi sukurti embrioną iš trijų DNR
Didžioji Britanija antradienį tapo pirmąja pasaulio šalimi, kurioje leidžiama pradėti vaikus mėgintuvėlyje su trijų žmonių DNR, parlamentarams pritarus šiai prieštaringai vertinamai procedūrai.
Bendruomenių rūmų nariai 382 balsais už ir 128 balsais prieš priėmė įstatymą, leidžiantį apvaisinimą in vitro (IVF), panaudojant trijų žmonių DNR. Šiuo metodu siekiama išvengti sunkių paveldimų ligų, kurias savo sūnums gali perduoti motinos.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas genetikas profesorius Algirdas Utkus pripažįsta, kad tai – nauja ir pažangu medicinoje, bet perspėja, jog tokia procedūra gali sukelti kitų ligų ar pašalinių efektų.
Oponentai: atveriamos durys vaikų dizainui
Anot LRT Radijo bendradarbio Jungtinėje Karalystėje Ainiaus Lašo, nemaža dalis šalies politikų tokio įstatymo priėmimą palaikė iš anksto. Tačiau bažnyčia ir kai kurios kitos organizacijos, į siūlomą apvaisinimo metodą žvelgia skeptiškai.
„Visų pirma, priešininkai kvestionuoja procedūros patikimumą, saugumą. Nėra aišku, ar ji iš tikrųjų patikima. Kitas dalykas – ilgalaikė procedūros įtaka. Yra kalbama, kad tai atvers duris į vaikų dizainą – tėvai galės išsirinkti norimas genetines charakteristikas ir formuoti savo vaiką“, – sako A. Lašas.
Jis prideda, kad, pasak procedūros šalininkų, ji būtų taikoma tik konkrečiam atvejui, kai motina turi genetinių mitochondrijos pakitimų. Be to, DNR iš donorės sudaryti tik 0,1 proc. gimusio vaikelio DNR, kitą genetinę informaciją kūdikis paveldėtų iš tėvų. „Taigi argumentuojama, kad problema išpučiama be reikalo, o tai padėtų tėvams ir vaikams“, – aiškina A. Lašas.
Genetikas: procesas gali turėti nenumatytų pašalinių efektų
Genetikas prof. A. Utkus teigia, kad toks procesas mokslo pasaulyje iš tiesų yra naujas ir, ko gero, ateityje turės didelę reikšmę.
„Moksline prasme, tai – pažangu, nauja, įdomu. Kita vertus, kaip visuomet argumentuoja oponentai, ar tai – priimtinas variantas, kai pradedame manipuliuoti genais? Tai – etinis klausimas. Jis sudėtingas ir turbūt nėra vienareikšmio atsakymo, ar tai pozityvu, ar negatyvu“, – LRT Radijui sako A. Utkus.
Profesorius pripažįsta, kad embriono sukūrimas iš trijų DNR būtų labai sudėtingas ir prideda, kad jis gali turėti ir nenumatytų šalutinių efektų. A. Utkus primena, kad po dirbtinio gyvūnų palikuonių sukūrimo klonavimo būdu atsirado su sveikata susijusių problemų.
„Žinome, kad tokiems gyvūnams yra dažnesnės kitokios problemos, susijusios su sveikata: greitesnis senėjimo procesas, dažnesnis kai kurių ligų pasireiškimas. Tai susiję su epigenetiniais veiksniais. Tai yra veiksniai, kurie nėra tiesioginiai genų pakitimai, bet – genų funkcijos pakitimai“, – aiškina genetikas.
A. Utkus: Lietuva turėtų galimybes, bet nėra pasiruošusi
Anot A. Utkaus, genetinės ligos gali būti paveldimos tiek iš tėčio, tiek iš mamos, bet mitochondrinės ligos, dažniausiai paveldimos iš mamos. Profesoriaus teigimu, jos gali būti paveldimos ir kitokių būdu, bet taip nutinka tuomet, kai abu tėvai – patologinio geno nešiotojai.
„Turbūt išgirsime, kad ir kitose šalyse priimami panašūs įstatymai. Žinoma, tai – tos šalys, kurios technologiškai turi galimybes tai daryti [atlikti tokio tipo procedūras – LRT.lt]. Be abejo, tai susiję ir su finansiniais pajėgumais. Jungtinės Amerikos Valstijos turbūt būtų ta kita šalis, iš kurios galėtume išgirsti apie tokią pat diskusiją“, – prognozuoja A. Utkus.
Pasak jo, Lietuva galbūt turėtų technologines galimybes kurti embrionus iš trijų DNR, bet, profesoriaus nuomone, visuomenė dar nėra pasiruošusi priimti tokio sprendimo, koks buvo priimtas Jungtinės Karalystės parlamente.
Susiję straipsniai
