Jungtinėje Karalystėje dirbantis gydytojas dalijosi patirtimi(4)

Neseniai „Vakarų Lietuvos medicinos“ kolektyvas VšĮ Mažeikių ligoninės medikams pristatė naująjį interneto portalą vlmedicina.lt, o Jungtinėje Karalystėje dirbančio gydytojo Audriaus Šimaičio pranešimas „Šiuolaikinė gydytojo darbo samprata“ bei pasidalijimas įžvalgomis dirbant užsienyje skatino medikus diskusijoms apie mediko darbą ir pertvarkos procesus.

G. Privedienės nuotr.

Gali teikti pasiūlymus

Pasak advokatės Indrės Butvilės, internetinis portalas vlmedicina.lt sukurtas tam, kad visi, kas neabejingi medicinai: medikai, gydytojai ir slaugytojai, pacientai, žurnalistai, kurie rašo medicinos tematika, politikai, kurie formuoja mūsų medicinos ir sveikatos apsaugos politiką, turėtų tokią erdvę, kur galėtų dalintis savo patirtimi, teikti pasiūlymus: „Manau, kad kiekvienas iš mūsų jų turime. Norime išgirsti jūsų nuomonę, taip pat norėtume, kad šitame portale mūsų ligoniai, pacientai, dėkingi už suteiktas paslaugas, turėtų vietą, kur galėtų nemokamai padėkoti, nes tai irgi labai svarbu.“

Nepatenkintų yra visur

A. Šimaitis, kol nebuvo emigravęs iš Lietuvos, dirbo VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninėje. Vėliau su šeima išvyko į Australiją, o 2005 metais persikėlė į Angliją. „Kiekvieną dieną dirbdamas užsienio ligoninėse aš vis stebėdavau situaciją ir galvodavau, kokiu būdu tas gerąsias savybes, gerąsias praktikos puses, kurios yra užsienyje, perkelti į Lietuvą. Aišku, nėra pasaulyje tokios valstybės, kurioje žmonės būtų patenkinti savo valstybės sveikatos apsauga. Ir Amerikoje, ir Anglijoje, ir Australijoje visi burba, visi kažkuo nepatenkinti. Tiesiog norisi kalbėti apie tai, ko mes galime iš jų išmokti“, – sakė A. Šimaitis.

Paskaitoje – apie sistemos efektyvumą

Anot A. Šimaičio, pagal šiuolaikinį suvokimą gydytojai yra medicininės paslaugos teikėjai. Tiek gydytojas, tiek pacientas yra partneriai. „Medicininės paslaugos suteikimas – tai klinikinė diagnozė ir vaistų paskyrimas, tai kalba apie gydytojo kvalifikaciją. Tačiau dabar išskiriama ne tik kvalifikacija, bet ir kompetencija, kvalifikacija apima tik medicininės paslaugos suteikimą, o kompetencija – ir paslaugos vadybą, ir paslaugos kokybės kontrolę, ir paslaugos valdymą. Lietuvos pacientų srautų valdymas vyksta labai prastai, nes nėra sveikatos apsaugos vadybininkų, kurie tuo užsiimtų. Pavyzdžiui, Anglijoje ligonis niekada siuntimo negauna į rankas, siuntimą rašo gydytojas gydytojui. Laiškas ateina ligoninės vadybininkams, kurie sustato konsultacijų grafikus ir nustato laiką, kada pacientui atvykti į konsultaciją. Lygiai tas pats ir privačiose klinikose, negali prisistatyti į privačią įstaigą be jokio siuntimo, jį turi duoti šeimos gydytojas, nes jis yra centrinė ašis, turi žinoti, kas vyksta. Lietuvoje pacientas gali kreiptis į bet kokią privačią įstaigą ir šeimos gydytojas nieko nežino. Jeigu mes skatiname šeimos gydytojus, tai turime juos ir įgalinti“, – teigė A. Šimaitis.

Paskaitoje A. Šimaitis kalbėjo ir apie sistemos efektyvumą: „Vienas iš rodiklių, kuris atspindi sistemos efektyvumą – išvengiamų mirčių skaičius, tai yra mirtys, kurios įvyko dėl gydytojų ir sistemos kaltės. Lietuvoje tokio rodiklio nėra, tad net teoriškai atsakyti į klausimą, ar mes gerai dirbame, negalime, mes tiesiog nežinome.“ Pasak A. Šimaičio, šiuolaikinis geras gydytojas yra ne tik geras klinicistas, bet ir tas, kuris dalyvauja sveikatos apsaugos valdyme ir sveikatos apsaugos vystyme: „Paslaugos ir jų teikimas nuolat keičiasi, jeigu gydytojas neturės laiko dalyvauti šiuose procesuose, jokia ministerija negalės to pakeisti, nes būtinas eilinio gydytojo dalyvavimas tame procese ir valstybė turi tai užtikrinti. Turi įvykti organizacinė, struktūrinė reforma, gydytojo darbo organizavimo pokytis, tada mes galime tikėtis, kad ateis didesni pokyčiai, kurie galėtų reformuoti Lietuvos sveikatos apsaugą.“

Vyko diskusija

VšĮ Mažeikių ligoninės direktorius Albinas Lidžius domėjosi, kas neefektyvu sveikatos apsaugoje  Lietuvoje. Anot A. Šimaičio, neefektyvu tai, kad pripažįstama didžioji korupcija: „Pagal Europos Sąjungos skaičiavimus, Lietuvoje „išplaunama“ 25 proc. pinigų, jie dingsta. Antras dalykas – mažoji korupcija – papildomi mokėjimai. Mažoji korupcija užmuša gydytojo norą keisti sistemą. Trečia priežastis – slaugytojų vaidmuo, – vardino A. Šimaitis. – Slaugytojai galėtų perimti dalį gydytojo darbų ir taip sutaupyti jam laiko. Pas mus yra tokių slaugytojų, kurie apžiūri ligonį, paskiria tyrimus, vaistus, o aš to ligonio net akyse nematau. Lietuvoje slaugytojos baigia universitetus, bet ateina į ligoninę ir daro tą patį, ką po kolegijos. Ketvirta priežastis – šeimos gydytojų institucija nėra stiprinama, ligoniai nepasitiki šeimos gydytojais, bėga konsultantų ieškoti kitur.“ Anot A. Šimaičio, 80 proc. žmonių nepatenkinti Lietuvos sveikatos apsaugos sistema, bet 64 proc. patenkinti gydytojais: „Išvada tokia, kad gydytojai ir slaugytojai asmeninių jėgų sąskaita išlaiko sistemą.“

A. Lidžius pritarė A. Šimaičiui, kad šeimos gydytojų institucija nėra stiprinama, pasak jo, ministerija neranda kriterijų, kaip didinti šeimos gydytojo darbo efektyvumą, kaip pirminę grandį padaryti efektyvesnę. „Dabar šeimos gydytojas tapo tiktai skirstytojas, išrašo siuntimus“, – sakė A. Lidžius. Mažeikių ligoninės direktorius nuogąstavo ir dėl to, kad ligoninėje visi gydytojai dirba dieną naktį, yra pervargę ir pikti: „Gydytojų trūksta, kiekvieną dieną jų mažėja, VšĮ Mažeikių ligoninėje jau 6–7 metai neturi naujo specialisto, niekas į tą užkampį nevažiuoja, mūsų gydytojai yra priešpensijinio amžiaus, po dešimties metų 20 procentų gydytojų eis į pensiją.“

Specialistų trūkumo problemą, A. Šimaičio manymu, galima būtų spręsti įvedus regioninio kontrakto principą. Tokiu atveju specialistas keletą dienų dirba ligoninėje, o kitu laiku konsultuoja pacientus rajonuose. „Pas mus Mažeikiuose panašiai ir yra, tik tuo užsiima privačios klinikos, pas mus atvykstančių iš Kauno, Klaipėdos labai daug, bet tie atvykę specialistai išsiveža mūsų ligonius“, – pastebėjo A. Lidžius.

budas.lt