Juokas – dalykas rimtas(1)

Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyriausiasis gydytojas Aleksandras Slatvickis netrukus visuomenei žada pristatyti mokslinį darbą, kuriame, pagrįsdamas skaičiais ir lentelėmis, mums įrodys, kad juokiantis organizme gaminasi vitaminas C ir 5 minutės juoko pailgina gyvenimą metais.

Juokai juokais (juk balandžio 1-oji), tačiau populiarusis psichiatras įsitikinęs, kad juokauti ir į pasaulį žvelgti su humoru reikia kasdien.

„Nors balandžio 1-oji vadinama melagių diena,  man tai diena, kai galima pajuokauti. Meluoti nėra gerai, bet šmaikščiai geranoriškai pajuokauti – teigiamas dalykas. Prieš šią dieną visada atsiranda sportinis interesas pajuokauti taip, kad kiti patikėtų.  Ir visi  tą dieną to laukia. Tačiau ateina ta diena, ir kartais pamiršti. O būna ir kitaip – tą dieną pasakai ką nors rimta, o niekas nepatiki“, - šypsosi humoro jausmo nestokojantis gydytojas.

O kaip dėl to vitamino C ir  ilgesnio gyvenimo? Anot A. Slatvickio, tai nėra įrodyta moksliniais tyrimais, tačiau, kad ir kaip būtų, teigiamos emocijos jei gyvenimo nepailgina, tai tikrai ir nepatrumpina. O svarbiausia, kad  linksmo, juokaujančio žmogaus gyvenimo kokybė  neabejotinai yra geresnė.

Psichiatras sako nemanąs, kad generuojant liūdnas mintis to liūdesio ir blogų situacijų pritraukiama dar labiau. „Esu linkęs tikėti, kad likimas kiekvienam vienodai gyvenime skiria tiek liūdnų, tiek šviesių akimirkų – ir  pesimistui, ir optimistui visko atseikėjama po lygiai. Man patinka anekdotas: „Pesimistas sako: „Blogiau jau nebegali būti“. Optimistas linksmai: „Gali gali“.  Optimistai sugalvojo ir priežodį „Nėra to blogo, kas neišeitų į gera.“  Linkėčiau kiekviename, kad ir blogame įvykyje, įžvelgti šviesiąsias puses.“

Galbūt gydytojai su melu susiduria ne tik balandžio 1-ąją, bet ir kasdieniame darbe, bendraudami su pacientais? „Dirbdamas su pacientais laikausi principo – jie nemeluoja, tik kiekvienas skirtingai išsako savo negalavimus. Jei imčiau žiūrėti į pacientą kaip į melagį, turėčiau eiti į tardytojus“, - šypsosi pokalbininkas.

Tačiau vienas paciento nekaltas melas A. Slatvickio atmintyje yra įsirėžęs ilgam. Pieš daugelį metų per vieną naktinį budėjimą greitoji atvežė pacientą ir pasakiusi, jog jam baltoji karštinė, paliko ligoninės priėmimo skyriuje.

„Aš pažinau tą žmogų. Pasisveikinau ir klausiu, kokios bėdos. Šis sako: „Velnius matau, balsus girdžiu“.  Bet matau, kad tai, ką jis sako, neatitinka jo išvaizdos. Prašau, kad nuoširdžiai pasakytų, kas jam yra. „Daktare, paguldykit. Jei nebūtų velnių, būtų manęs neatvežę. O man blogai“. Paguldžiau, bet paprašiau daugiau nemeluoti“, - papasakojo psichiatras.

VLMEDICINA.LT  visiems linki geros nuotaikos.