Jūra Smilgaitė. Nauja valdžia – naujos viltys inovatyvių vaistų (nesu)laukiantiems pacientams

Jau daugiau nei savaitė kaip Lietuvoje išrinkta nauja valdžia. Kokius pokyčius ji įgyvendins, parodys laikas, tačiau jų besitikinčių visuomenės grupių netrūksta. Viena jų – naujų vaistų metų metus laukiantys pacientai, sergantys sunkiomis, dažnu atveju onkologinėmis, ligomis. Remiantis kasmet atliekamu tarptautiniu inovatyvių vaistų prieinamumo tyrimu, Lietuva stabiliai laikosi Europos Sąjungos (ES) dugne. Tačiau mūsų šalies pacientai nusipelno, kad iš jo kiek įmanoma greičiau pakiltume. Nuo ko pradėti?

Naujausiame tyrime apie vaistų prieinamumą W.A.I.T. 2023 analizuoti duomenys apie 167 vaistus, kurie Europos vaistų agentūros apibrėžti kaip inovatyvūs ir registruoti 2019-2022 m.

Iš jų Lietuvoje kompensuojamųjų vaistų sąrašuose šių metų sausio 1 d. buvo vos 14 vaistų. Palyginimui, ES šalių vidurkis yra 72 vaistai.

Iš 36 tyrime analizuotų valstybių Lietuva pagal inovatyvių vaistų prieinamumą yra paskutiniame penketuke. Ir blogiausia, kad situacija bėgant metams iš esmės negerėja.

Achilo kulnas – finansų planavimas

Per mažas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas ir su tuo susijęs papildomų lėšų vaistams trūkumas yra dažniausiai įvardijamos priežastys, kai iškeliamas klausimas, kodėl Lietuvoje neprieinamas inovatyvus gydymas.

Tačiau situacija yra gerokai kompleksiškesnė. PSDF biudžetas kasmet išlaiko nuoseklų augimą, pavyzdžiui, 2023 m. jis siekė 3 mlrd. eurų, 2024 m. – 3,5 mlrd. eurų, kitais metais jo dydis turėtų siekti virš 3,9 mlrd. eurų. Tad teigti, kad pagrindinė priežastis, trukdanti kompensuoti daugiau naujų vaistų Lietuvoje, yra biudžeto trūkumas, būtų mažų mažiausia netikslu.

Visgi šioje vietoje susiduriame su paradoksu – nors bendras PSDF biudžetas didėja, procentinė dalis, atitenkanti vaistams, medicininės priežiūros priemonėms (MPP) ir medicinos priemonių (MP) nuomai, su metais taip pat nuosekliai kinta. Tik į mažesnę pusę. 2023 m. tam buvo skirta 19,3 proc. nuo viso PSDF biudžeto, 2024 m. –18,1 proc., 2025 m. biudžete numatyta 18 proc.

Siekiant efektyvaus ir tvaraus vaistų (ne)prieinamumo problemos sprendimo, būtina užtikrinti bent jau tos pačios krypties trajektoriją – augant PSDF biudžetui, procentinė dalis, atitenkanti vaistų kompensavimo „eilutei”, neturėtų mažėti.

Ne ką mažiau svarbus yra detalus ir tikslingas biudžeto planavimas. Kiekvienais metais pateikiamame Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) PSDF biudžeto projekte Vyriausybei, vėliau Seimui, numatoma bendra suma iš biudžeto, atiteksianti vaistams, MPP ir MP nuomai.

Tačiau klausimas, kiek iš tos sumos bus skiriama naujų vaistų įtraukimui į kompensavimo sistemą, lieka atviras. Tam, kad jis būtų atsakytas, būtina PSDF biudžeto projektą lydinčiame aiškinamajame rašte nurodyti, kiek naujų vaistų kitais metais planuojama įtraukti į kompensuojamųjų sąrašus, koks yra papildomų lėšų poreikis ir kokia konkreti lėšų suma tam bus skiriama.

Skausmingas laukimas

PSDF biudžetas ir jo planavimo aspektai, nors ir kritiškai svarbūs, nėra vienintelės kliūtys gerėjančiam vaistų prieinamumui.

Nauji vaistiniai preparatai ir toliau nepasieks Lietuvos pacientų, jei jų įtraukimas į kompensuojamųjų sąrašus truks ilgiau nei 2 metus. Remiantis tyrimo duomenimis, naujas vaistas pacientus Lietuvoje pasiekia vidutiniškai per 794 dienas, arba beveik 17 kartų ilgiau nei Vokietijoje.

Ši situacija tęsis, jei nebus išspręstos kompensavimui teikiamų vaistų paraiškų vertinimo problemos. Pastarosios yra susijusios tiek su žmogiškaisiais resursais, tiek ir su vertinimo metodika. Neįmanoma tikėtis greitesnio inovatyvių vaistų prieinamumo, jei paraiškų vertinimo laikas neatitinka teisės aktuose numatytų terminų.

Galimybė proveržiui

Nepaisant esamos situacijos, galimybių proveržiui yra. Jį paskatinti gali ES valstybių jau 2025 m. laukiantis svarbus sveikatos politikos pokytis – startuosiantis jungtinis sveikatos technologijų vertinimas (STV). Kas keisis?

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, ar vaistas gali patekti į Europos rinką, vertina Europos vaistų agentūra. Jai užregistravus vaistinius preparatus, atsakingos kiekvienos šalies institucijos atlieka nacionalinio lygmens vertinimą ir sprendžia dėl jų įtraukimo į kompensuojamųjų sąrašus.

Visgi praktika ir duomenys rodo, kad toks modelis kuria didelius netolygumus tarp ES valstybių, nes kiekvienos šalies vaistų vertinimo ir kompesavimo sprendimo laikas skiriasi ir kartais. Vieninga klinikinio vertinimo sistema turėtų šiuos netolygumus dalinai eliminuoti – sumažinti administracinę naštą pareiškėjams ir paraiškų vertintojams bei užtikrinti greitesnius procesus bendrijos šalyse.

Tačiau svarbu pabrėžti, kad ekonominis vaisto vertinimas ir reikiamo finansavimo užtikrinimas vis tiek liktų nacionaliniame lygmenyje. Ką tai reiškia?

Siekiant galimybę paversti realiu pokyčiu, jungtiniam STV Lietuva turi tinkamai pasiruošti. Tam būtinas konstruktyvus bendradarbiavimas tarp sveikatos sistemos dalyvių, intensyvus dialogas tarp pareiškėjų ir paraiškų vertintojų bei atitinkami teisinio reguliavimo pakeitimai.

Pacientai laukia pažadų, virstančių realybe

Mėnesio bėgyje turėtų būti pristatyta nauja Vyriausybės programa.

Atskirų partijų rinkiminėse programose dėmesio naujų vaistų prieinamumo gerinimui netrūko. Dėl šios priežasties sveikatos sektoriaus dalyviai tikisi, kad naujame politiniame cikle inovatyvių vaistų prieinamumo klausimas taip pat bus prioritetinis: konkretūs tikslai atsispindės Vyriausybės programoje, o galiausiai iš pažadų ir tikslų virs realybe.

Sveikatos sistemos pagrindinis tikslas yra Lietuvos pacientų gerovė. Ir juo turėtų būti grindžiami visi sprendimai, priimami prasidedančios kadencijos metu.