Ką daryti, kad atostogos nesibaigtų vos prasidėjusios

Įpusėjęs vasaros kelionių sezonas atostogaujantiems atneša ir pirmuosius rūpesčius – šiltuosiuose kraštuose poilsiaujančių tautiečių atostogas dažnai apkartina sveikatos problemos. Pasak draudimo specialistų, atsakingiau savo sveikata linkę rūpintis penkiasdešimtmečiai. Dvigubai dažniau draudžiamųjų įvykių kelionės metu pasitaiko 26-40 metų amžiaus keliautojams.

Reklama

„Vidutinė lietuvio patiriama žala keliaujant siekia 1,3 tūkst. litų, o daugiausiai draudžiamųjų įvykių šiltuoju laikotarpiu įvyksta tokiose šalyse kaip Turkija, Italija, Portugalija, Ispanija, Graikija, Egiptas, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige Baltic“ Baltijos šalių nelaimingų atsitikimų ir kelionių draudimo produkto vadovė Ingrida Šarkienė. – Jauni žmonės yra drąsesni, rečiau galvoja apie savo sveikatą, saugumą bei su tuo susijusias pasekmes. Noras viską išbandyti čia ir dabar kartais veda prie neapgalvotų poelgių.“

Specialistė pastebi, kad dažniausiai vasaros atostogas apkartina perkaitimas saulėje, apsinuodijimas maistu, virškinimo sutrikimai, peršalimas nuo kondicionierių, raiščių ar raumenų patempimai, politraumos, kaulų lūžiai. Tokios sveikatos problemos verčia atostogautojus kreiptis pirmos pagalbos į vietos gydytojus, tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai tenka rūpintis skubia kelione namo.

Tad nenorintiems kelionės baigti vos jai prasidėjus, I. Šarkienė pataria nepamiršti pasidomėti epidemiologine situacija toje šalyje, į kurią keliaujama. Norint išvengti tokių užkrečiamųjų ligų, kaip maliarija, hepatitas ir kt., būtina pasirūpinti skiepais dar gerokai prieš kelionės pradžią.

Draudimo ekspertė pastebi, kad dažniausiai nelaimės poilsiautojus pasitinka pirmomis kelionės dienomis. Tad vos atvykus į naują šalį, bent jau porą dienų patartina vengti kardinalių mitybos pokyčių – nereikėtų pulti ragauti lietuvio skrandžiui neįprastų, ypač aštrių ar sunkiai virškinamų patiekalų. Rekomenduojama vengti ir neaiškios kilmės ar sudėties maisto produktų, patiekalų, ruošiamų gatvėse. Patariama valgyti tik gerai termiškai apdorotą maistą.

„Visų atostogų metu reikia nepamiršti rūpintis ir asmens higiena. Plauti rankas, nevalgyti neplautų daržovių ar vaisių, gerti tik parduotuvėje pirktą vandenį. Nors Lietuvoje geriamasis vanduo yra vienas geriausių Europoje ir jį galima gerti tiesiog iš čiaupo, deja, kitose šalyse to daryti netgi labai nerekomenduojama, ypač – egzotinėse“, – pataria I. Šarkienė. Ekspertė atkreipia dėmesį ir į saulės pavojų: siekiant išvengti perkaitimo ar šilumos smūgio, būtina pasirūpinti galvos apdangalu, kaitriausiu dienos metu rinktis pavėsį bei vartoti kuo daugiau skysčių.

Keliautojams taip pat nerekomenduojama vos tik atvykus į kitą šalį, stačia galva pulti daryti tai, ko niekada neteko daryti Lietuvoje. „Kartais vos prasidėjusios atostogos baigiasi gydymo įstaigose, nes žmonės per daug atsipalaiduoja, yra linkę išbandyti ekstremalias pramogas – nardymą, kopimą į kalnus, važinėjimą vandens slidėmis, neįvertindami galimos rizikos sveikatai ar net gyvybei“, – pabrėžia I. Šarkienė.

Prieš vykstant į kelionę, draudimo ekspertė pataria pasirūpinti savo finansiniu saugumu įsigyjant draudimo kompanijų teikiamą kelionių draudimą. „Apsidrausti vienos savaitės išvykai į Europą gali kainuoti apie 15 litų, o į kitas pasaulio valstybes – nuo 23 iki 45 litų“, – sako ji. Jei kelionės metu planuojama sportuoti ar užsiimti ekstremalia veikla, būtina įsitikinti, kad draudimo polise tokia veikla nurodyta ir draudimo apsauga įvykio atveju galios. Kelionės dažniausiai būna sėkmingos, tačiau atsarga gėdos nedaro – jei vis dėlto kažkas nutiktų, būtina iškart susisiekti su draudimo bendrove ar jos asistavimo kompanija (kontaktai būna nurodyti draudimo polise) bei rinkti visas sąskaitas už gydymo išlaidas.