Taip, lai nedrįsta komentuoti tie, kurie neprižiūrėjo savo senų tėvų! Gėda.
O aš su psichoterapeutė pilnai sutinku.
"Valstybė turėtų padėti išmokti elgtis, bendrauti , reaguoti i senų tėvų kaprizus". Ką? Atsiprašau, ar jums , Verutė , pačiai nejuokingai skamba? Egoistiška kažkaip. Tėvus niekas nemokina būti tėvais, bet jie vis vien tai daro iki kol jie užaugina savo vaikus , ir tikrai valstybės nekaltina kad nepadeda. Nebijote kad jūsų vaikas/ai kada nors apie jumis taip pasakis?
Vėl gi, yra senjorų namai, jei žmogus vienas pats nesusitvarko. Ir aplamai, negražu kalbėti apie tėvus blogai ,kad ir kokie jie būtų, jie yra TĖVAI. Turime jiems padėti ne dėl to kad reikia, o dėl to kad norime ir viskas bus papraščiau. O jei leidies kad tau sėstųsi ant sprando ir šokinėt aplinkui, tai tikrai pačių vaikų kaltė.
Lai nedrįsta komentuoti tie, kurie neprižiūrėjo, nekaršino savo senų tėvų! Jūs nežinote, net negalite įsivaizduoti, kas tai iš tiesų yra!
Visiškai suprantu straipsnio autorę, tik štai psichoterapeutė, kuri atsako, manau, ne visai teisi: mes, tie, kurie užsikrauname tokią naštą (nes valstybė nesirūpina mums padėti), turime susirgti depresija ir kitokiomis ligomis, kad neva turėtume progą atsigręžti į save, kažko išmokti ir pan.?! Tai gal tada taip guosti visus ligonius: susirgai, kad atsigręžtum į save? Gal nefilosofuokim. Manau, bent tiek valstybė mums turėtų padėti: tiesiog pamokyti (bent pradžioje), kaip elgtis, bendrauti, reaguoti į senų tėvų vaginimus, priekabes, kaprizus (tai senatvinės dimensijos požymiai, ar ne?). Kol mes praeiname tuos pragarus, kol išmokstame ramybės, patys prarandame ne tik savo gyvenimus, bet ir sveikatą.
Mano nuomene, neturime teisės skųstis, kai pavyzdžiui šio skundo autorė. Tėvam reikia padėti, kaip kad jie augino mumis, jiem irgi buvo sunku, bet ar jie skundėsi : "Ką daryti,kad VAIKAI atstotų nuo manęs, nes labai pavargau nuo jų? " Pasidarė man gėda ir pykta perskaičius ši straipsnį. Reikia surasti būdą jiems padėti ir kad pats/pati spetumei pailsietį, bet tikrai nesiskūstį. Jei tėvai sėdi ant sprando tai pats leidaisi ir kaltė tik tavo. Užsienyje ir nemoka kalbos? siųsk į Lietuvą, tegul gyvena sau ramiai, gal net gi į senelių namus, ten tikrai sulauks tinkamos pagalbos.
Pritariu straipsnio autorei, seni tevai tikras issukis, jei jie egocentriski, kaprizingi, manipuliatoriai, ne visada ismintis ateina su senatve, kartais senatve viena ateina. Geriausiai kai tevai gyvena atskirai. Tai ir santykis buna normalus, siltas. O ligotus tegu priziuri profesionalai, nes dabartiniai vaikai turi savo darbus ir seimas. Kuo toliau vieni nuo kitu gyvena, tuo geriau. Visiems sekmes